Vienas iš pavasario ženklų yra iš žemės pasirodantys bambukų daigai. Netoliese yra nedidelė bambukų giraitė, kurioje kaip tik juos galima pamatyti.

Nedidelis daigas.

Neseniai sužinojau, kad visame Tokijuje išsimėtęs makaronų restoranų tinklas Kagetsu vykdo specialią akciją, kuriam laikui į meniu įtraukdamas kelis veganiškus valgius. Buvo smalsu išbandyti, todėl su dviračiu nuvažiavau iki artimiausio restoranėlio. Įsikūręs jis prekybos centre, prekių vaikams aukšte, aplinka nelabai autentiška, triukšminga, jautiesi kaip valgykloje :) Šiaip ar taip meniu tikrai turėjo atskirą skyrelį su “vege-ramen“ makaronais, “vege-gioza“ koldūnais ir “vege-itameši“ ryžių patiekalu. Viskas sotu, skanu ir pakankamai nebrangu. Reikia tikėtis, kad čia ne kelių savaičių eksperimentas ir tų valgių greitu laiku nepanaikins, nes kitose vietose gauti ramen arba giozos be mėsos nelabai įmanoma.

Interjeras. Kiti Kagetsu restoranėliai būna labiau japoniškesni, reikės prie progos užsukti.

Kiekviena parduotuvė čia privalo turėti po didesnį arba mažesnį saldainių, kurie vadinami 飴 (ame) arba キャンディ (kiandi), skyrių. Kai kuriuose prekybos centruose įvairovė išties įspūdinga, galima rasti keisčiausių skonių saldumynų: jūros žolių, ridikų, žalios arbatos ir t.t. (panašiai kaip ir su sojų pienu). Karts nuo karto išsirenku patį neįprasčiausią išmėginimui. Pasitaiko visai neblogų, bet būna, kad stovi visą mėnesį ant stalo :)

Prieš porą dienų nufotografavau vienos parduotuvėlės siūloma saldainių pasirinkimą. Pirmieji gal nenustebins, bet į galą bus ir iš serijos „tik Japonijoje“.

Sekmadienį užsukau į visą savaitgalį Tokijo centre vykusią Žemės dienos renginį: pusiau mugę, pusiau koncertą, pusiau ūkininkų turgelį, pusiau nevyriausybinių organizacijų šurmulį. Tiek dalyvių, tiek lankytojų buvo gana daug. Nors labai didelių įdomybių nepamačiau, porą valandų pasidairyti buvo visai įdomu.

Paskutinėm dienom sėdžiu prie mokslų, todėl negaliu pasidalinti jokiais nuotykiais. Tik savaitgalį nusimato kelionė į centrą, todėl bus kažkas naujo, o iki tol įdedu kelias pavasarines nuotraukas, darytas netoli bendrabučio.

Čia viskas daugmaž mėnesiu anksčiau nei Lietuvoje. Medžiai jau visi susprogę, žalumos su kiekviena diena vis daugiau.

Maistenybės tai maistas + įdomybės (arba „keistenybės“), kurios susikaupė per paskutinius porą mėnesių. Pradėkime nuo tąsių dalykų.

Susipažinkite su „mekabu“ - jūrų žolės „konbu“ koteliais. Skonis, skirtingai nei išvaizda, nelabai išraiškingas, nebent valgytum su sojų padažu ar kuo kitu.

Baigėsi universitete atostogos ir rečiau bepapildau blogą. Be to, per Japoniją iš pietų į šiaurę keliauja sakurų žydėjimo banga, todėl kelis pusdienius paskyriau nuvykimui vis į kitą parką, pasidžiaugti pavasariu ir pažiūrėt, kaip kiti švenčia hanami – žiedų šventę. Visa gamta bunda, žaliuoja, žydi, pavasariškai (o palyginus su Lietuva, tai ir beveik vasariškai) šilta…. Jeigu kada susiruoštumėte atvykti į Japoniją, rekomenduoju pasirinkti būtent balandžio pradžią, kada žydi sakuros, arba spalio galą, kada gamta nusidažo rudens spalvomis. Pamatysite gražių vaizdų, nevargins nei lietus, nei žiemos žvarbumas ar vasaros tvankumas su +35 laipsniais.

Bet grįžkime prie hanami…

Pagrindinis kelias į universitetinį miestelį.

Kad jau gyvenu didokame parke, turiu progos susipažinti su vietine gyvūnija. Vakarais vis pasirodo tanukis, rudenį už lango ropinėdavo maldininkai ar kitokie vabzdžiai, o pastarosiomis dienomis, vos patekėjus saulei, pradeda žadinti nedidelis, bet skardaus balso paukštelis, vadinamas uguisu. Japonijoje tai vienas iš pavasario pranašų, pradedantis giedoti žydinant sakuroms. Štai kokia jo dainelė:

Šiandien užsukau į muzikos parduotuvę Nakane, pažiūrėt ko jie ten gero turi. Atradimai buvo du, abu geri, bet ganėtinai skirtingi. Pirmiausia atpiginimų dėžėje radau geros tiek kainos, tiek kokybės Venetian Snares plokštelę Find Candace. Tiems, kam dienos nesugadins aštri elektronika, galit paklausyti, kaip skamba jos titulinis septynių minučių kūrinys.

Antras atradimas taip pat septynių minučių ir skambėjo per parduotuvės kolonėles tuo metu, kai užtikau Venetian Snares. Nuėjau pas pardavėją paklausti, kas čia groja, o tas parodė, kad viena daina iš senų dainų rinkinio. Nusirašiau pavadinimą ir grįžęs suradau. Štai ji:

Vakar pro Tokiją praūžė šilta pavasarinė audra. Gerokai palijo, bet labiausiai visi buvo sunerimę dėl vėjo, kuris siekė ~27 m/s, o gūsiais ir ~35 m/s. Kuriam laikui sustabdė traukinius, nukėlė lėktuvų skrydžius, žmones paleido anksčiau iš darbo (nes audra turėjo prasidėjo po pietų). Per radiją vis pranešinėjo, kas vyksta, kokia situacija. O šiandien lyg nieko nebuvę – ramu, šviečia saulė. Situacija bent jau universiteto parke žymiai geresnė nei po rugsėjo taifūno, apie kurį rašiau. Šįkart nėra nei išverstų medžių, nei prilaužytų šakų, tik dviračiai išguldyti ant šono, jokios akivaizdžios žalos nepadaryta. Tiesa sakant, aš net pasidžiaugiu tokiu stipresniu vėju, nes jis nuo netoliese augančio apelsinmedžio viršūnės nupurto iki pat pavasario puikiai išsilaikiusių vaisių, šiandien visą maišą galėjau prisirinkti :)

Užsiminiau apie radijo žinias. Jas pradėjau kiek dažniau klausyti, kai atradau šį puslapį. Jame galima internetu klausytis trijų valstybinio NHK radijo stočių: pirma programa (R1) daugiausiai žinios ir kitokios rimtesnės laidos (panašiai kaip BBC), antra programa (R2) – daugiausiai kalbų mokymuisi, todėl išgirsite tiek kalbant angliškai, tiek vokiškai, tiek kiniškai ar korėjietiškai, o trečioji (FM) – muzikos ir meno. Tad jeigu norite, kad fone kas nors burbėtų japoniškai, galite pasileisti :)