Prabėgo du mėnesiai bepasakojant apie nuotykius Indonezijoje. Atrodo, turėtų būti per tą laiką prisikaupę daug visokių naujienų iš Japonijos, bet… nieko labai ypatingo ir neįvyko. Vos tik grįžus sulaukiau smagių svečių iš Škotijos, su kuriais teko iš naujo pabūti turistu ir aplankyti įvairias Tokijo vietas. Tada atkeliavo žinia iš universiteto, kad nenorint prarasti stipendijos, jau šį semestrą būtina atlikti disertacijos katedrinį gynimą. Teko trims savaitėms mesti viską į šalį ir nuo ryto iki vakaro darbuotis, kad lig tol turėtas tekstas įgautų išbaigtesnę formą. Suspėjau, viskas praėjo sklandžiai, dabar telieka padaryti kelis pakeitimus ir sulaukti rudenį galutinio gynimo.

Daugiau laisvo laiko atsirado tik prieš porą savaičių, bet vėl dėka universiteto yra naujas darbas – susirasti kur gyventi iki lapkričio mėnesio. Mat pagal taisykles išgyvenau maksimalų trejų metų laikotarpį ir niekaip niekiausiai man negali pratęsti likusiems keturiems mėnesiams bendrabučio nuomos. Nesukalbami ir nedraugiški čia darbuotojai… Žiūrint iš kitos pusės, nauja ir savaip įdomi patirtis – lankytis nuomos kompanijose ir apžiūrinėti butus. Bet apie tai atskira istorija.

Artėjantis kraustymasis verčia pagalvoti ir apie visus sukauptus daiktus: ką išdalinti, ką bandyti parduoti, ką į Lietuvą išsiųsti, ką dabartiniams kaimynams atiduoti… Tuo labiau, kad sekanti gyvenama vieta bus toli gražu ne tokia erdvi kaip dabartinė.

Tokios pagrindinės naujienos. Galima pabaigai paminėti dar ir tai, kad per šiuos porą mėnesių atėjo ir praėjo pavasaris su visais sakurų žiedais, o dabar tęsiasi vasaros įžanga – lietingasis sezonas. Nei šalta, nei karšta ir šiek tiek palyja. Kartais tris dienas be sustojimo, kartais trumpiau.

Nebijokit, neapgausiu :) Kažkaip nebuvo įkvėpimo sugalvoti kokį pokštą, o per dieną ir šiaip niekas nieko čia neapgaudinėjo, todėl neįsijaučiau į balandžio pirmosios nuotaiką.

Šiandien tebuvo viena paskaita. Po jos su dviem studentais iš Kinijos nuėjom ko nors pavalgyti, o paskui dar šiaip pasisėdėjom gerdami šaltą arbatą su ledu. Labai malonūs žmonės, prikalbėjom apie Kiniją, jų gimtąsias provincijas (Guandongą ir Hunanį, abi visai pietuose, netoli Honkongo) ir šiaip gyvenimą. Smagiai praleidau laiką ir (vėl) užsikrėčiau noru nuvykti į Kiniją.

Kiek savotiškas kavinukės interjeras