Pietryčių Azija   Leave a comment

Kaip matosi iš blogo, laikas nuo paskutinio įrašo ne itin kelioniškas (apie buvimą Lietuvoje paprastai nerašau), o ir užimtas įvairiom veiklomis tiek, kad tik po metų atėjo įkvėpimas surinkti paskutinio pakeliavimo po Pietryčių Aziją įspūdžius. Jis patogiai gavosi kaip grįžimas iš Japonijos į Lietuvą, o beieškant skrydžių prisijungė kelios papildomos šalys. Tad galiausiai susidėliojo toks maršrutas: Japonija (2014 m. lapkričio 13 d.)  – Honkongas – Makao – Vietnamas – Kambodža – Laosas – Tailandas – Norvegija – Lietuva (2014 m. gruodžio 23 d.) Įspūdžių išsamiai nerašiau, todėl čia tiesiog keli trumpi pastebėjimai ir nuotykiai palydimi nuotraukų. Galima iš anksto perspėti, kad prieš keliaudami buvom ganėtinai pavargę nuo Tokijaus ir didelių miestų apskritai. Be to, išlepinti ankstesnių apsilankymų Indonezijoje ir Malaizijoje, su kuriomis galėjom lyginti šias šalis.

– Skaityti toliau…>

Posted 2016/01/09 by linasd in Kita

Tagged with

Kikoku, bet dar ne visai   Leave a comment

Paskutinių kelių savaičių raktinis žodis – kikoku (帰国 – grįžimas į savo šalį). Tenka jį kone kasdien kam nors pasakyti. Nuo paskutinio pabuvojimo Lietuvoje praėjo treji metai ir trys mėnesiai, tad be abejonės bus įdomu sugrįžti. Paskutinės dienos Japonijoje chaotiškos: daugybė reikalų, „paskutinių“ susitikimų, popierizmų ir pan. Blogui nelieka laiko, o kam ir bebus įdomūs tokie nuotykiai, kaip ėjimas į savivaldybę, kad išsiregistruotum kaip gyventojas.

Kikoku nebus taip iš karto tiesiai Lietuvon. Kad jau koja įkelta į Aziją, norisi tą progą ir išnaudoti. Tad ateinančios 5 savaitės su trupučiu prabėgs Indokinijoje. Apie tai turėtų suktis tolimesni blogo įrašai, o po jų… nežinau ką ir bepažadėti. Bus matyt kaip viskas susiklostys.

 

Posted 2014/11/12 by linasd in Japonija

Tagged with

Kalnas nr.2   Leave a comment

Beveik lygiai prieš metus rašiau apie bandymą su Friends of Earth (FoE) kompanija kopti į kalnus. Tada tik iš dalies pavyko, nes vietoje FoE grupės pravaikščiojau su prancūzais ir frankofonais. Šį savaitgalį buvo bandymas nr.2. Pasimokius iš klaidų, viskas praėjo daug sklandžiau – FoE atstovus sutikau, o ir kopinėjimas kiek rimtesnis buvo. Ne tiek labai į aukštį, kiek daugybę kartų aukštyn-žemyn ilga kalvų grandine. Pradėjome 9 val. ryto ir baigėme 18 val. be didesnių pailsėjimų. Gal ~17-18 km susidarė. Bent man buvo pats tas: nei per lengvas pasivaikščiojimas, nei toks, kad jau į galą atsibostų ir galvotum, kada čia baigsis.

Bendralaipiotojai pasitaikė įdomūs (du amerikiečiai, septyni japonai ir aš), apie viską pakeliui prisikalbėjom. Tik pats miškas kiek nuobodokas, nes vienodai užsodintas eilėmis.

_IGP8435

– Toliau…>

Posted 2014/10/28 by linasd in Japonija

Tagged with ,

Doktorantų kambarys   3 comments

Vakar iš antro karto pagaliau apsigyniau disertaciją. Iš antro, nes rugsėjo pradžioje buvo nustatyta šio pirmadienio data, tačiau atkeliavo taifūnas ir viską teko nukelti dviem dienom vėliau. Nepaisant to, viskas praėjo gan sklandžiai ir be staigmenų. Teoriškai gynimas viešas, bet universitetas mažas, o ir nereklamuoja tokio įvykio kiekvienoje skelbimų lentoje, tad klausytojais ir egzaminuotojais tebuvo keturių profesorių komitetas. Mano pristatymas, jų klausimai, pastabos, pasvarstymai apie tolimesnes tyrimų galimybes ir po kiek daugiau nei valandos gynimas buvo baigtas. Beliko keli biurokratiniai formalumai ir ICU etapas bus įveiktas.

Per šiuos trejus su trupučiu metų mėgstamiausia mokymosi vieta keitėsi kelis kartus. Iš pradžių patogiausia būdavo bendrabučio kambaryje. Vėliau karts nuo karto eidavau visai dienai į biblioteką. Tada šią vasarą persikrausčiau į magistrantų kambarį, kuris atostogų metu buvo tylus ramus ir labai tikdavo leisti laiką. Tik tiek, kad ten kiekvienas stalas turi po savo šeimininką: mokslo metų pradžioje užsiimi laisvą (jeigu būna), įsikuri, apsistatai knygomis, daiktais, maistu ir kitokiais papuošimais ir jis būna tavo, kol nepabaigti studijų. Vasarą aš užėmiau kažkieno, kas nė sykio taip ir nepasirodė, bet nuo rugsėjo visiems sujudus teko ieškoti kokio kito kampelio prisiglausti.

Tokia tad priešistorė to, apie ką noriu papasakoti :-)

– Toliau…>

Posted 2014/10/09 by linasd in Japonija

Tagged with , ,

Pašto dėžutė   Leave a comment

Naujo buto pašto dėžutė neturi užrašo, kad jį ją nemestų reklamų, todėl bent kas trečią dieną kas nors ką nors įdeda. Parankiojau ir nuskenavau kelis pavyzdinius arba įdomesnius egzempliorius.

Pirmasis ne reklama, o tiesiog savivaldybės informacinis laikraštėlis. Šito vis laukiu, nes įdomu pavartyti, būna kokių nors kasdieniškų naujienų, pranešimų.

a_11

– Toliau…>

Posted 2014/09/21 by linasd in Japonija

Tagged with

Paranoja   1 comment

Japonija pilna visokiausių iš pirmo žvilgsnio sunkiai suprantamų dalykų. Kiekvieną galima atskirai narplioti, gilintis, ieškoti ištakų, įtakų ir priežasčių. Daug kas bus nelogiška ne tik žiūrint užsieniečio akimis, bet ir bandant paklausinėti pačių japonų. Atsakys „tiesiog taip yra“, „tokios tradicijos“ arba „visi taip daro, todėl darau ir aš“. O jeigu dar pridėti galybę stereotipų, kokia ta Japonija matoma, tarkime, Europoje ir kokią ją bando išreklamuoti pati Japonijos valdžia, pakliūname visai į neaiškią raizgalynę, kurioje sunku atsirinkti. Šįkart tik vienas pavyzdys, kuris gerokai krenta į akis, nes apie jį primena kiekvienas išėjimas į gatvę. (gal bus įkvėpimas vėliau parašyti ir apie kitus)

Susumavus statistiką, Japonija neseniai buvo paskelbta pačia saugiausia pasaulio šalimi. Sunku nesutikti, nes čia jautiesi išties ramiai ir nustoji galvoti apie bet kokius pavojus. Esi garantuotas, kad net viduryje nakties kokiam nors skersgatvyje niekas neapvogs, neprisikabins iš serijos „gal turi cigaretę?“ ar dar ką padarys. Jau rašiau apie žmogžudystes, o 2013 m. jos dar sumažėję – šalyje su 127 mln. gyventojų tebuvo 938 atvejai. Apskritai nusikalstamumas mažėja jau 11 metų kai pasiekė piką 2002-aisiais.

Iš pirmo žvilgsnio patys japonai jaučiasi saugiai: daiktus palieka be priežiūros, vaikšto sutemus, vaikai nuo pirmos klasės patys vieni į mokyklą eina ir pan. Tačiau vieno nusikaltimo baimė yra giliai įleidus šaknis – kad įsilauš kažkas į namus. Tiesa, įsilaužimų būna, bet pagal gyventojų skaičių apie 6 kartus mažiau nei Lietuvoje. Daug didesnė tikimybė, kad būsi apvogtas šiaip kur, o ne namuose. Nepaisant to, besisaugančių nuo įsibrovėlių daug, o kai kurie net ir namus statosi specialiai tam pritaikytus. Kaip pavyzdys, nuotraukos truputį paėjus atsitiktinai pasirinkta ramia ne per toliausiai esančia gatvele.

IMG_1132

– Toliau…>

Posted 2014/09/17 by linasd in Japonija

Tagged with

Ir vėl Kamakura   Leave a comment

Apie netoli nuo Tokijo esantį Kamakuros miestelį jau rašau toli gražu ne pirmą kartą. Smagu į ten karts nuo karto sugrįžti. Tad pagerėjus orams (t.y. praėjus vasaros karščiams) ir begalvojant kur padaryti įdomesnę dienos išvyką, Kamakurai didesnių konkurentų neatsirado. Tiesa, ši vasara nebuvo labai karšta. Užfiksuotas dienos rekordas kambaryje tebuvo toks:

IMG_1194

Bet kai saulėje kokie +45, nelabai ir norisi kur vykti. O dar visi sugriuvę darbai… Galiausiai į jokią vasarišką kelionę taip ir neišsiruošėme. O dabar dienomis +26. Pats tas smagumas lauke laiką leisti.

– Toliau…>

Posted 2014/09/14 by linasd in Japonija

Tagged with