Niekas taip ir neįspėjo kokią gėrybę dalina paštas. Net sunku pasakyti, kas buvo arčiausiai, nes…

...ta gėrybė yra kempinė-plaušinė! Galima tiek indus plauti, tiek ir duše pasišveisti :)

Jeigu būsit Japonijoje ir pašte pirksit už kokius 50Lt, o paštininkė paduos tik grąžą, galit drąsiai klausti „o kur kempinė?“ ;)

Universiteto teritorijoje yra atskiras pašto skyrius, į kurį eina tikriausiai tik darbuotojai ir studentai. Jaukus toks, nes nėra didelio žmonių srauto, paštininkės atsipalaidavę, pakalbina, ko nors paklausia. O aš vis noriu, kad duotų pašto ženklų įdomesnių pasirinkti, tai kitais kartais neprašius parodo, kokių naujų yra išleista ar kokie kitą mėnesį bus išleisti (neseniai va tokie pasirodė) :)

Be malonaus aptarnavimo galima gauti dar ir kitokių malonių staigmenų. Jos priklauso nuo to, kiek ko perki. Niekučiai, bet vis tiek smagu :-) Pavyzdžiui:

Pats paprasčiausias pirkėjo pamaloninimas - pakelis popierinių servėtelių. Jas dalina į kairę ir dešinę, nieko ypatingo.

Susikaupė keli japoniški muzikiniai atradimai, kuriais norisi pasidalinti.

Pradėsiu nuo dviejų klasikų. Pirmiausia Masashi Sada. Tai gan lyrišką muziką grojantis atlikėjas, kurio karjera tęsiasi virš 40 metų. Buvo vienas iš pirmesnių, populiarinusių dainuojamosios poezijos žanrą, bet turi ir labiau į estradinę muziką panašių albumų. Pirmas kūrinys išgirstas per japonų kalbos pamoką, nes bandėm jo tekstą suprasti ir išsiversti:

Šiandien, kaip ir priklauso, kepiau blynus. Senokai buvau jų bevalgęs (nes būdamas Japonijoj taip ir nekepiau lig šiol), o dar ir su mėlynių uogiene (kuri labiau panaši į skiestas mėlynių sultis, sutirštintas pektinu, bet ką jau), todėl buvo labai skanu.

Žiemos čia varyti nereikia, orai patys po truputį šiltėja. Šią savaitę gal jau bus net kokie +13, o vienur kitur pradeda žydėti ankstyvesnės slyvos.

Bet norisi ir kažko žiemiško, todėl pasidalinsiu vienu atrastu video iš JAV. Ten ateiviai įspaudžia visokius raštus ne tik javų, bet ir sniegų laukuose. Štai kas iš to gaunasi:

Truputį daugiau nei prieš savaitę apsilankiau dar vienoje parodoje, tame pačiame Tokyo Big Sight parodų centre. Jame nuolat kažkas vyksta, tereikia susigundyt nuvykti. Šįkart tai buvo Gift Show (Dovanų šou) su pačiais įvairiausiais niekučiais. Kad jau paroda apie viską, tai ir plotas nemažas, daug dalyvių, sausakimša lankytojų. Per keturias valandas visko neapžiūrėjau, o į galą jau ir nebuvo didelio noro.

Prieš porą savaičių buvau nuvykęs iki centrinės Tokijo dalies Ginzos, bet iki šiol neprisiruošiau apie tai parašyti. Bet geriau vėliau nei niekad :)

Vėl tik nuoroda. Šįkart į rinkinį nuotraukų, kuriose užfiksuotos tos pačios nuo cunamio nukentėję vietovės prieš 11 mėnesių ir dabar. Nors atstatymo darbų nematyti, bet griuvėsių ir vandens suneštų šiukšlių sutvarkymo tempai tikrai įspūdingi.

+ dar du šiandieniniai drebėjimai: vienas ryte, kitas po pietų. Abu silpni, vieno balo.

Pasidalinu trumpu dokumentiniu filmu apie nuo cunamio nukentėjusio Išinomaki miestelio gyventojus ir jų pamąstymus apie praeitį, dabartį ir ateitį. Garsas japoniškas, subtitrai angliški.

P.S. per praėjusią savaitę buvo du drebėjimai, abu dviejų balų. Iš viso jau berods 12 pajaustų,  o dar nė pusės metų nepraėjo…

Atsiminiau, kad važiuojant į Matsudai pro langą bandžiau nufotografuoti kelis kelio ženklus, įspėjančius apie gyvūnus. Jų buvo kelių rūšių, su skirtingais žvėriukais, bet nė vieno taip ir nepagavau. Šiandien nutariau paieškoti, gal bus internete, ir radau visą krūvą tiek tokių pačių, tiek ir kitokių. Tikiuosi nuotraukų autoriai nesupyks, kad sukelsiu čia.

Pradžiai „tradicinis“, tikriausiai daugelyje šalių tokį galima rasti.

Paskutiniai trupinėliai iš Matsudai. Šįkart tik nuotraukos.