Ši savaitė buvo bene aktyviausia nuo atvykimo. Bediskutuodamas su vadovu, pasišnekėjęs jau nuo Vasedos universiteto laikų pažįstamu profesoriumi Ohta, o pirmadienį dar susitikęs su vienu WWF darbuotoju, galiausiai pabaigiau siaurinti ir konkretinti savo tyrimų planą. Truputį netikėtai jis pasisuko į miškų apsaugos pusę, kas turėtų būti visai įdomu. Jeigu konkrečiau, tai aiškinsiuosi Japonijos atsaką į tarptautines miškų apsaugos iniciatyvas. Kaip tik šią savaitę pasitaikė du susiję renginiai, kurie „suvalgė“ dvi dienas: trečiadienį FoE rengė seminarą apie nelegalią prekybą mediena ir darnią miškininkystę, o penktadienį ITTO šventė savo 25 metų jubiliejų ir Jokohamoje taip pat organizavo visą dieną trukusį renginį. Abu pakankamai įdomūs ir naudingi, nors pasitaikė ir nuobodesnių, tą patį per tą patį kartojančių pranešėjų. Kelios iliustracijos iš Jokohamos. Dalis jų perleistos per Luminance programėlę, tikriausiai atpažinsite kurios.
Prieš porą savaičių iš universiteto gavau pasiūlymą sudalyvauti netoliese esančios Miodžio mokyklos „tarptautinėje dienoje“, į kurią kviečiami užsieniečiai papasakoti apie savo šalį, palyginti ją su Japonija. Pagalvojau kodėl gi ne ir šiandien nuvykau į trumpą orientacinį susirinkimą, kur papasakojo kas ten ir kaip bus. Gal dėl to, kad gan stipriai lijo, iš 12 užsiregistravusių dalyvių atvyko tik keturi: aš, vaikinas iš Kanados ir dvi jau senai čia gyvenančios moterys, viena iš Australijos, o kita iš Suomijos. Pačios mokyklos daug nepamačiau, tad negaliu nieko papasakoti. Tiesiog pasėdėjom valgykloje kartu su dviem anglų kalbos mokytojais, pakalbėjom, užpildėm visokių lapų, o paskui pakvietė pažiūrėti japoniškų „taiko“ būgnų būrelio repeticijos.
Neatspėtumėt kas šiandien mano bendrabutyje prasidėjo – ogi šildymo sezonas :) Nesvarbu, kad praeitą sekmadienį buvo +29, šiaip dienom paprastai pakyla kelis laipsnius virš +20, o naktimis dar nebuvo nukritę žemiau +12, iš ryto per kambarius perėjo meistras, nuorino radiatorius ir po pietų jie jau buvo karštutėliai. Gerai bent tiek, kad juos galima užsukti, ką iš karto ir padariau. Be to, šildymas jau įskaičiuotas į nuomą, todėl nereikia jaudintis dėl jokių papildomų sąskaitų. Bet vis tiek, kažkaip keista kai visur po kovo mėnesio įvykių reklamuojamas energijos taupymas ir tikrai nesitiki, kad šitaip nutiks dar esant pakankamai vasariškiems orams.
Savaitgalį buvau po pusdienį išvykęs į dvi vietas. Šeštadienį Homma pakvietė į budistinę šventykla pažiūrėt skulptūros įšventinimo procedūros. Kadangi jis gan uolus budistas, turiu progos paklausinėti visokių gilesnių man kylančių klausimų, ką tas ar anas budizme reiškia, bet kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – prasideda visokiausios dogmos ir ezoterikos, kurios man visai nereligingam žmogui sunkiai suprantamos. Na, bet grįžtant prie šventės, tai ji nebuvo itin ypatinga. Tiesa, žmonių labai daug, todėl į pagrindinę salę leido tik vienuolius ir kitokius VIP’us, o likusieji turėjo kituose kambariuose stebėti viską per ekraną. Užtruko apie valandą, per kurią prigiedojo giesmių ir maldų, aukojo gėles ir smilkalus, skaitė specialius tekstus ir skambino įvairiais gongais. Žodžiu, toks savotiškas spektaklis :)
Kad susidarytumėt vaizdą kokie čia dažni žemės drebėjimai, parašinėsiu apie tuos, kuriuos pats jaučiau. Štai, prieš pusvalandį kaip tik buvo vienas nestiprus, bet ilgokas. Nežinau kaip kitiems, bet man po kiekvieno drebėjimo kurį laiką vis susivaidena, kad yra kažkoks lingavimas. Matomai reikia priprasti…
Beje, pavadinime japoniškas „žemės drebėjimo“ užrašymas. Tariasi „džišin“ ir susideda, kaip galit įtarti, iš hieroglifo „žemė“ ir „drebėti“.
Galbūt nelabai kam čia bus įdomu, bet man visai patiko šiandien sužinota trumpa istorija kaip atsiminti hieroglifą „balandis“. Atrodo jis štai taip:
鳩
Tariasi kaip „hato“ ir susideda iš dviejų dalių.
九 ＋ 鳥
Kairė dalis reiškia skaičių „devyni“, o dešinė – „paukštis“. Aišku, galima prikurti visokių istorijų, kad balandžiai skraido būriais, po devynis ar pan., bet yra ir kita interpretacija: skaičius „devyni“ japoniškai skamba kaip „kyū“, o balandžiai ir sako kažką panašaus „kyū kyūūū kyū kyūūū“. Žinoma, reikia pasistengti ištarti su balandiška intonacija ;)
Senokai berašiau, nes įsisukau į rutiną ir nieko ypatingesnio nenuveikiu. Na, beveik nieko. Keletas tų „beveik“:
1) Vieną vakarą universiteto valgykloj vyko dekano organizuotos naujų studentų sutiktuvės. Pusę laiko žaidėm komandinius neva susipažinimo žaidimus, o likusį laiką prie stalų mėgavomės paruoštom vaišėm. Nei nuobodu, nei labai įdomu. Kai duoda nemokamo maisto, labai skųstis negali :)
2) Savaitgalį nuvažiavau iki Haradžiuku – bene madingiausio ir įvairiapusiškiausio Tokijo rajono. Pasijautė, kad gyvenu kiek toliau nuo centro, nes maniškėje Mitakoje užsieniečių taip ryškiai nesimato, gan ramu, žmonių palyginti mažai. Tuo tarpu Haradžiuku pilnas turistų, šiaip žmonių grūdalynė, vienur garsiai skamba muzika, kitur rėkauja prekiautojai. Žodžiu, veiksmas vyksta. Čia vienas video iš aplinkinių gatvelių:
Stipriausias pokytis po 4 metų sugrįžus į Japoniją buvo tas, kad čia niekas kaip ir nepasikeitę patiems japonams, bet kartu stipriai pasikeitę tokiems atvykėliams kaip aš, kurie jautresni visokiems palyginimams. Ir kai lygini, lyg ir viskas taip pat – ta pati aplinka, tos pačios parduotuvės, tas pats gyvenimo ritmas, tokie pat žmonės. Jeigu čia būčiau gyvenęs, pernelyg nieko naujo nepastebėčiau. Bet atvykęs po kelių metų supranti, kad kai kas kitaip ir tas kitaip nutiko labiau su Europa nei su pačia Japonija.
Gerai, užteks painioti mintis – kalbu aš čia apie kainas, kurios prieš tuos kelis metus atrodė visai normalios ir įkandamos (turiu galvoj studentišką gyvenimo būdą, be jokių prabangių išlaidavimų), bet dabar tenka pripažinti, kad Japonija pavirto į ganėtinai brangią šalį ir šiuo metu kaip tik patiria naują brangimo šuolį. Palyginkime: dar prieš tris metus 100 japoniškų ienų kainavo apie 2,2lt, po poros metų palengva perlipo 3lt ribą, prieš mėnesį sukiojosi apie 3,2lt, o dabar per porą savaičių stipriai šoktelėjo ir susilygino su euru. Jeigu tai žinotum ir suspėtum investuoti į ienas, per pusę metų galėtum gauti 17% palūkanas (nes šių metų balandžio mėnesį 100 ienų buvo 2,9lt, o dabar beveik 3,5lt).
Į pietus nuo universiteto yra gan didelis gyvenamųjų namų kvartalas, po kurį kartais su dviračiu pavažinėju, apžiūriu kaip žmonės gyvena. Kone visi namai individualūs, turi po savo kiemelį, kai kurie ir sodelį. Nors namukai japoniškai sugrūsti vienas prie kito, bet erdvės pakankamai, ypač palyginus su kai kuriais kitais Tokijo rajonais. Be to, daug žalumos, medžių, eismo beveik nėra, gan rami vieta.
senbeiten.wordpress.com 