Baigėsi universitete atostogos ir rečiau bepapildau blogą. Be to, per Japoniją iš pietų į šiaurę keliauja sakurų žydėjimo banga, todėl kelis pusdienius paskyriau nuvykimui vis į kitą parką, pasidžiaugti pavasariu ir pažiūrėt, kaip kiti švenčia hanami – žiedų šventę. Visa gamta bunda, žaliuoja, žydi, pavasariškai (o palyginus su Lietuva, tai ir beveik vasariškai) šilta…. Jeigu kada susiruoštumėte atvykti į Japoniją, rekomenduoju pasirinkti būtent balandžio pradžią, kada žydi sakuros, arba spalio galą, kada gamta nusidažo rudens spalvomis. Pamatysite gražių vaizdų, nevargins nei lietus, nei žiemos žvarbumas ar vasaros tvankumas su +35 laipsniais.

Bet grįžkime prie hanami…

Pagrindinis kelias į universitetinį miestelį.

Baigėsi trumposios rudens atostogos, nuo penktadienio jau sėdžiu paskaitose. Japonų kalba vėl suvalgys daug laiko, o dar ir porą kitų paskaitų nusižiūrėjęs, kurios būtų įdomios. Žodžiu, turėčiau būti užsiėmęs.

Orai, kaip ir priklausytų gruodžio pradžiai truputį atšalo, bet šiandien vėl buvo saulėta ir lauke gal +17. Kalėdinio sniego nelabai eina tikėtis… Na, nebent kokiai porai valandų sausio mėnesį. Bet apie šitą įvykį jau atskirai pranešiu :)

Į sąrašą turiu įtraukti dar vieną drebėjimą. Nedidelį dviejų balų, bet iš miegų visgi prikėlusį (įvyko 6 ryto).

Ir galiausiai prisegu pundelį nuotraukų iš visu rudenišku gražumu pasidabinusio universitetinio miestelio. (paspaudus pasididina)

Spalvingiausi iš medžių yra šie japoniški klevai.

Nuotraukų reportažas iš rudenėjančio Inokašira parko.

Inokašira yra vienas iš didesnių ir žymesnių parkų, esančių netoliese. Su dviračiu galima numinti per kokias 15 minučių. Aišku, numynus reikia surasti vietą, kur jį pastatyti...

Tikriausiai artimiausia prie universiteto esanti itin žymi vieta yra Seulo valstybinės kapinės. Iki jų pėsčiomis gal 20 min., bet lig šiol ten nėjau. Žinojau, kad žiemą nieko ypatingo nepamatysiu ir geriau apsilankymą pasitaupyti pavasariui. Taip ir taupiau iki šio sekmadienio… Lig tol akys užkliūdavo tik už Dongdžak metro stotelėje, esančioje arčiausiai kapinių, kabančių plakatų:

Raidės didžiausiu šriftų - 고맙습니다! ("ačiū!")

Šios savaitės pradžia buvo visai rami. Pasėdėjau prie visokių smulkių mokslenimų, besiruošdamas korėjiečių atsiskaitymui sulipdžiau vikipedijos straipsnį apie šios kalbos gramatiką (toli gražu nepilnas ir tikriausiai turintis klaidų, tad prisijunkite su pataisymais), o per filmų paskaitą pažiūrėjau dar vieną korėjietišką filmą (“pipirmėtinis saldainis“, nieko ypatingo… jau kelintas korėjietiškas filmas, į kurio herojų elgesį negaliu įsijausti.)

Artėjant savaitgaliui prasidėjo išvykos į miestą. Orai buvo gražūs, todėl pradedant 5dieniu nemažai laiko praleidau už universiteto ribų. Kad vienas įrašas nesigautų pernelyg ilgas, skelsiu per pusę ir šiame pirmoji gastroliavimų dalis.

Tikriausiai daug kas žino japoniškas sakuras ir pavasarį per Japoniją besiritančią jų žydėjimų bangą (kadangi šalis ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi). Tuo metu parkai prisipildo žmonių, kurie džiaugiasi pavasariu, geria, valgo ir kitaip leidžia laiką po vyšnių medžiais. Ši šventė japoniškai vadinama 花見 – hanami (pažodžiui: žiedų žiūrėjimas). Kai kurios šalys taip pat užsikrėtė jos šventimu, o Korėją viena iš jų. Kadangi hanami išpopuliarėjo Japonijos okupacijos metais (1910-1945), kada korėjiečius buvo bandoma kiek įmanoma labiau sujaponinti ir tokiu būdu “sumoderninti“, po išsilaisvinimo dalis sakurų buvo iškirstos, o žiedų žiūrėjimo šventė pradėta vertinti kaip nepraktikuotina svetimybė.

Bėga laikas ir gražūs žiedai, o ne istorinės nuoskaudos ima viršų. Nors korėjietiškas hanami negali būti prilyginamas japoniškam, šiuo metu jis lygiai taip pat į parkus sutraukia minias žmonių ir suteikia dingstį visą dieną prabūti lauke.

Mėgaudamasis pavasariškomis dienomis (saulėta ir +17C !) vakar išėjau dar kartą pavaikščioti po netoliese esančią kalvą. Pasirodo, ji yra didesnė nei anksčiau galvojau, nes tęsiasi gal porą kilometrų ir turi kelias viršūnes. Visko neišvaikščiojau, bet per porą valandų trukusius klaidžiojimus pamačiau visai nemažai.

Kaip rašiau anksčiau, ji prasideda visai prie pat universiteto. Laipteliais galima užlipti į viršų ir tada jau tereikia sekti vedančiu takeliu. Jis tai leidžiasi, tai kyla, kol tiltu kirtus kelią, prasideda visai nemažas kopimas į viršų ir patenki tarsi į mišką. Tada dar įveiki keliasdešimt medinių laiptų ir atsirandi vienoje iš pagrindinių viršūnių. Ženklas sakė, kad aukštis apie 200 metrų. Pagrindinis kopimas čia ir baigiasi, belieka eiti viršumi, kol už maždaug kilometro kalva baigiasi ir galima nusileisti į apačią. Visai smagus maršrutas. Be to, jis šakojasi į šonus, todėl bus galima eiti pavaikščioti dar ne vieną kartą.

Pavasario ženklai

Kaip sako pavadinimas, trys šiandienos akcentai buvo Tuksom turgus, Starcraft turnyras ir atrastas skanus korėjietiškas valgis.

Jau prieš kelias dienas minėjau, kad buvau suplanavęs eiti pažiūrėti Starcraft, dėl kurio nemaža dalis korėjiečių pametę galvą, žaidynių. Kadangi jos vyko po pietų, begalvodamas ką veikti iki tol, netikėtai atradau, jog ne per toliausiai (Tuksom parke) šeštadieniais vyksta suneštinis labdaringas turgus. Jame gali dalyvauti visi norintys, tereikia iš namų atsitempti nereikalingų daiktų ir po visko 10% gautų pajamų atiduoti humanitarinei veiklai skirtam fondui.

Atrodo, kad galima skelbti pavasario atidarymą. Ypač po tokio šilto ir saulėto sekmadienio kaip šiandien. Tuo labiau, kad ir orų prognozė nebežada nieko prastesnio, o pasivaikščiojus lauke galima pamatyti tokius vaizdus:

Ar tik ne magnolija?

Pastarosios dienos buvo pakankamai ramios: universitetinė veikla, sėdėjimas prie magistrinio, per daug niekuo neišsiskyręs CECC aplankymas… Žinoma, aplink visi sunerimę dėl įvykių Japonijoje, universitetas net specialiai išsiuntinėjo visiems el. laiškus, kuriuose bene pagrindiniu akcentu buvo sakinys, jog vyraujantis vėjas Korėjoje yra vakarų, o iš rytų pučia labai retai, todėl pergyventi nereikėtų.

Su neramumais Japonijoje susiję ir tai, kad vakar į Seulą pasisvečiuoti atvyko Wasedos laikų draugė iš Sado salos, norėdama dėl visa ko pabūti toliau nuo Fukušimos.

Lauktuvės iš Japonijos - džiovintas persimonas. 美味しかった ^_^ ありがとう！