Tęsinys apie savaitgalį vykusį Žibintų festivalį. Sekmadieninė jos dalis susidėjo iš visą dieną šurmuliavusios mugės, siūlančios sužinoti daugiau apie budizmą ir ne tik, vakare įvykusios mažesnės eisenos ir baigiamojo koncerto. Kaip ir šeštadienį, viskas buvo labai įdomu, galva pilna gerų įspūdžių :)

Šį savaitgalį Seule praūžė dvi dienas trukęs Žibintų festivalis – tikriausiai didžiausias su rytoj minimu 2555-tuoju Budos gimtadieniu susijęs renginys. Šeštadienį vyko žibintų paradas, o sekmadienį buvo surengta mugė, mažesnis paradas ir baigiamasis koncertas. Kadangi visko buvo labai daug įdomaus, šiame įraše tik apie pirmąją dieną.

Šeštadienio šventė prasidėjo Donguk universitete, iš kurio jau vakarėjant pajudėjo eisena į centrinę Džogje šventyklą. Joje dalyvavo įvairios organizacijos, studentų būreliai, įvairių šalių budistai, muzikantai arba šiaip pavieniai žmonės. Paradas pakeliui vis didėjo, nes prie gatvės su žibintais stovintys žmonės tiesiog prisijungdavo prie eisenos galo. Po truputį temstant visa gatvė pavirto į tūkstančių skirtingų spalvų žibintų margumyną. Atrodė nuostabiai :) Prie visko prisidėjo gera visų nuotaika ir tai, kad paradui buvo paskirta didelė šešių juostų gatvė, kuria einant atsiranda neįprastas jausmas, jog pėstieji atsikovoję mašinoms priklausančią erdvę.

Korėjoj šventinė savaitė. Vakar buvo Vaikų diena, o ateinantį antradienį – Budos gimtadienis. Abi dienos nedarbo, todėl naudodamasis proga įgyvendinau seniai regztą planą užkopti į kurį nors Seulo kalną. Pirmam bandymui pasirinkau vidutinioką – 338 metrų aukščio Invansaną (인왕산), esantį šiaurinėje miesto dalyje. Diena prabėgo labai įdomiai, nes užlipti buvo palyginti nesunku, oras pasitaikė jau beveik vasariškas, o kalnas palepino jau išsiilgtais pavasariškos gamtos kvapais ir tolių vaizdais.

Lipimas į viršų prasidėjo dar einant miesto gatvėmis, kol galiausiai namai pradėjo retėti ir prasidėjo kalno papėdėje esančios budistinės šventyklos teritorija.

Tikriausiai artimiausia prie universiteto esanti itin žymi vieta yra Seulo valstybinės kapinės. Iki jų pėsčiomis gal 20 min., bet lig šiol ten nėjau. Žinojau, kad žiemą nieko ypatingo nepamatysiu ir geriau apsilankymą pasitaupyti pavasariui. Taip ir taupiau iki šio sekmadienio… Lig tol akys užkliūdavo tik už Dongdžak metro stotelėje, esančioje arčiausiai kapinių, kabančių plakatų:

Raidės didžiausiu šriftų - 고맙습니다! ("ačiū!")

Šios savaitės pradžia buvo visai rami. Pasėdėjau prie visokių smulkių mokslenimų, besiruošdamas korėjiečių atsiskaitymui sulipdžiau vikipedijos straipsnį apie šios kalbos gramatiką (toli gražu nepilnas ir tikriausiai turintis klaidų, tad prisijunkite su pataisymais), o per filmų paskaitą pažiūrėjau dar vieną korėjietišką filmą (“pipirmėtinis saldainis“, nieko ypatingo… jau kelintas korėjietiškas filmas, į kurio herojų elgesį negaliu įsijausti.)

Artėjant savaitgaliui prasidėjo išvykos į miestą. Orai buvo gražūs, todėl pradedant 5dieniu nemažai laiko praleidau už universiteto ribų. Kad vienas įrašas nesigautų pernelyg ilgas, skelsiu per pusę ir šiame pirmoji gastroliavimų dalis.

Mėgaudamasis pavasariškomis dienomis (saulėta ir +17C !) vakar išėjau dar kartą pavaikščioti po netoliese esančią kalvą. Pasirodo, ji yra didesnė nei anksčiau galvojau, nes tęsiasi gal porą kilometrų ir turi kelias viršūnes. Visko neišvaikščiojau, bet per porą valandų trukusius klaidžiojimus pamačiau visai nemažai.

Kaip rašiau anksčiau, ji prasideda visai prie pat universiteto. Laipteliais galima užlipti į viršų ir tada jau tereikia sekti vedančiu takeliu. Jis tai leidžiasi, tai kyla, kol tiltu kirtus kelią, prasideda visai nemažas kopimas į viršų ir patenki tarsi į mišką. Tada dar įveiki keliasdešimt medinių laiptų ir atsirandi vienoje iš pagrindinių viršūnių. Ženklas sakė, kad aukštis apie 200 metrų. Pagrindinis kopimas čia ir baigiasi, belieka eiti viršumi, kol už maždaug kilometro kalva baigiasi ir galima nusileisti į apačią. Visai smagus maršrutas. Be to, jis šakojasi į šonus, todėl bus galima eiti pavaikščioti dar ne vieną kartą.

Pavasario ženklai

Atrodo, kad pusantro mėnesio pakako daugmaž įsivažiuoti į gyvenimo Seule ypatumus, surasti įdomias miesto vietas, apsiprasti su universiteto dienotvarke ir atsikratyti to jausmo, kai sėdi bendrabučio kambaryje ir atrodo, kad švaistai laiką, nes turėtum kažkur eiti, važiuoti, pamatyti naujas vietas, naudotis galimybe, kad esi Korėjoj, o ne sėdėti tarp keturių sienų. Kitaip sakant, viskas jau susidėlioję į savo vietas ir aprimę. Aišku, tai nereiškia, kad nieko naujo nenutiks. Čia tik šiaip pastebėjimas, kad vis daugiau kasdienybės dalykų tampa įprasti.

Štai ir pirmasis rašinėlis tiesiai iš Seulo. Jau trečia diena kaip esu čia. Per tą laiką pavyko pavaikščioti po patį miestą, pavalgyti korėjietiško maisto, rasti draugų korėjiečių, pamatyti universitetą ir įsikurti bendrabutyje. Bet gal reikėtų pradėti nuo skrydžio.

Tarp Seulo ir Kauno šiuo metu yra 7 valandų ir 24 laipsnių skirtumas :-)

今、カウナスとソウルの時差は７時間で、気温の違いは24度です。

There is 7 hours and 24 degrees difference between Seoul and Kaunas at the moment.