Tik ką beveik visą Japoniją pakratė nemažas drebėjimas. Epicentras panašioje vietoje kaip ir pernykščio kovo 11 d., bet pats drebėjimas silpnesnis – 7,3 balų, o ir truko gal tik minutę. Šiaip ar taip, tai stipriausias, buvęs šiemet. Paveikslėlis iš Japonijos seismologų puslapio:

Per valstybinį radiją gerą pusvalandį vis kartojo toli gražu ne jaukiai skambantį pranešimą: Mijagi prefektūros gyventojai, yra cunamio pavojus, visi skubiai bėkite į aukštas vietas, nedelsdami bėkite, ieškokite saugios vietos, ir t.t. Nors cunamis buvo, bet palyginti visai nedidelis, apie metro aukščio ir tikriausiai žalos nepadarė.

Kitas įvykis, krečiantis Japoniją, yra artėjantys rinkimai. Jie įvyks gruodžio 16 d., daugiau nei puse metų anksčiau, nei turėtų. To priežastis ta, kad ministras pirmininkas Noda pasinaudojo jam suteikta galia ir parlamentą paleido. O kodėl paleido? Todėl, kad įtiktų opozicijai, kuri reikalavo ankstyvų rinkimų mainais už paramą įstatymui, didinančiam Japonijoje PVM nuo esamų 5% iki 10%. O kam opozicijai ankstyvi rinkimai? Tam, kad gauti daugiau vietų parlamente, nes dabartinė valdančioji Demokratų partija turi palyginti silpną gyventojų palaikymą, o opozicinės Liberaldemokratų partijos reitingai sustiprėję. Tokie štai politiniai žaidimai.

Pastaruoju metu vėl nerimsta tektoninės plokštės. 14-tą dieną po pietų netoli šiaurinės Hokaido salos buvo beveik 7  balų drebėjimas, bet Tokijuj vos vos jautėsi (vieno balo). Tą patį vakarą krestelėjo ir visai čia pat, 6 balų, o Tokijuj jau siekė du-tris. Ir galiausiai šiąnakt pusę penkių vėl netolimas 5 balų, o Tokijuj vėl du-trys. Užteko, kad iš miegų prikeltų.

Gal ir gerai, kad taip po truputį plokštės įtampą nuleidinėja. Tiesa, pabandžius paskaitinėti, nėra bendro sutarimo, ar dažni maži drebėjimai kaip tik padeda išvengti didesnio, ar visgi jį pranašauja. Kaip bebūtų, jokios žymesnės žalos šie trys per paskutines dvi dienas nepadarė, gyvenimas teka įprastine vaga.

Kalbant ne apie drebėjimus, vakar nukeliavau iki centrinio Šindžiuku rajono. Iš pradžių neatsilaikiau neužsukęs į kelias muzikos įrašų parduotuves, kurių ten ne viena, ne dvi ir ne trys. Vien ko verta Diskunion gatvė, kur be centrinio pastato su septyniais plokštelėmis ir kompaktais prikimštais aukštais yra dar penkios tam tikrame stiliuje besispecializuojančios parduotuvės.

Žiema Tokijuj nusprendė ramiai nepasibaigti. Atsikėlus paskutinę vasario dieną buvo sunku patikėti tuo, kas matėsi pro langą.

Vėl tik nuoroda. Šįkart į rinkinį nuotraukų, kuriose užfiksuotos tos pačios nuo cunamio nukentėję vietovės prieš 11 mėnesių ir dabar. Nors atstatymo darbų nematyti, bet griuvėsių ir vandens suneštų šiukšlių sutvarkymo tempai tikrai įspūdingi.

+ dar du šiandieniniai drebėjimai: vienas ryte, kitas po pietų. Abu silpni, vieno balo.

Pasidalinu trumpu dokumentiniu filmu apie nuo cunamio nukentėjusio Išinomaki miestelio gyventojus ir jų pamąstymus apie praeitį, dabartį ir ateitį. Garsas japoniškas, subtitrai angliški.

P.S. per praėjusią savaitę buvo du drebėjimai, abu dviejų balų. Iš viso jau berods 12 pajaustų,  o dar nė pusės metų nepraėjo…

Šįryt prikėlė natūralus japoniškas žadintuvas – žemės drebėjimas. Ir beveik laiku, nes šiaip keliuosi apie 8 val., o drebėjimas iš pradžių nestipriai krestelėjo (Tokijuj 2 balai) 7:43, o paskui pakartotinai kiek stipriau (3 balai) 7:48. Po tokio paraginimo neliko nieko kito kaip tik lipti iš lovos.

Diena nors šalta, bet saulėta, tad priešpiet išvažiavau savaitgališkai pasivėžinti su dviračiu. Užsukau į jau anksčiau matytą šintoistinę šventyklą, tik šįkart su fotoaparatu, kad galėčiau ir jums parodyti. Bent man tai viena iš gražesnių šventyklėlių, nes nedidukė, jauki, turinti nemažai žalumos ir, kas svarbiausia, apkabinėta žaismingų lapių (japoniškai kitsune – kicūnė) paveikslėliais.

Šiandien vėl eilinis drebėjimas. Tik šįkart apie jį pranešė iš anksto. Tokią išankstinio įspėjimo funkciją turi dauguma mobilių telefonų – likus 10-20 sekundžių iki drebėjimo įsijungia šaižus garsas ir gauni žinutę, kad pasiruoškite drebėjimui:

„Ibaraki pakrantėje įvyko žemės drebėjimas, pasiruoškite vibracijai.“ Angliškai irgi įdeda vieną žodį dėl vaizdo :)

Tokie įspėjimai veikia toli gražu ne visais atvejais, o ir suveikus dar nereiškia, kad drebėjimas bus stiprus. Tarkime, sausio pirmąją įvykus keturių balų drebėjimui jokio pranešimo nebuvo, o šiandieninis buvo tik vieno balo.

Štai jau 2012-tieji. Japoniją jie pasiekė 7 val. anksčiau nei Lietuvą, bet buvo sutikti, tikriausiai, daug ramiau. Nesimatė čia nei fejerverkų ar kokio didesnio šurmulio, tik prie šventyklų nusidriekė eilės norinčių paprašyti, kad per ateinančius metus išsipildytų norai. Teko truputį nusivilti, nes dviejose iš jų, į kurias užsukau, nebuvo to didžiojo varpo-gongo, tik didelio įspūdžio nepadarantis metalinis barškutis. Dėl jo tikrai nesiruošiau atstovėti ilgą laukiančiųjų jį paskambinti eilę, todėl tik pasidairiau aplinkui ir prieš pirmą valandą jau buvau grįžęs namo.

Abiejose šventyklose buvo daug ugnies, o vienoje degė gan didelis laužas. Ką jis reiškia neišsiaiškinau, bet šalimais stovėjo palapinė, iš kurios į jį nešdavo ir mesdavo kažką panašaus į senus šventyklos daiktus. Gal čia koks atsinaujinimo ritualas...

Anksčiau buvau rašęs apie „pasivaikščiojimą po Pietų Korėją“, o dabar nusprendžiau tą patį padaryti ir apie Japoniją. Tai iš dalies paskatino vakarykštis BBC pranešimas, kad Google Maps su savo fotografuojančia mašinėle apvažinėjo po cunamio nuniokotas vietoves ir sukėlė nuotraukas internete. BBC puslapyje galima pamatyti palyginimus, kaip tos pačios vietos atrodė prieš kovo 11-tą, ir kaip po jos. Internete šiuo metu matosi tik naujausi vaizdai, o senesnius palyginimui galima pasiekti, jeigu neklystu, tik susiinstaliavus Google Earth programą.

Šiaip ar taip, vaikštinėti su Google Maps galima po visą Japoniją ir tai daryti visai paprasta. Pirmiausia susiraskite žemėlapyje Japoniją (arba tiesiog atsidarykite šią nuorodą), o tada su pele paimkite kairėje pusėje virš mastelio keitimo juostelės esantį geltoną žmogeliuką ir jo nepaleisdami užtempkite ant žemėlapio. Po poros sekundžių vietos, po kurias galima pasidairyti, nusispalvins mėlynai. Tada pakanka žmogiuką paleisti virš norimos vietos ir atsiras tos vietovės vaizdai. Judėti pirmyn, atgal  arba sukiotis galima spaudant kliaviatūros rodykles arba su pele spaudant netoli kelią rodančios linijos. Pabandę, manau, perprasite per pusę minutės :) Beje, geltonąjį žmogutį galima perkelti ant žemėlapio bet kokiame mastelyje, kad ir labai prisididinus konkrečią vietą arba atsitraukus iki viso pasaulio vaizdo.

Kelios nuorodos:

• viena iš minėtų cunamio nušluotų vietovių;
• judrusis Tokijo Šibujos rajonas;
• viena iš daugybės Kioto šventyklų (ši vadinasi Heian);
• vaizdas į Ramųjį vandenyną prie senosios sostinės Kamakuros.

Jeigu aptiksite kažką įdomaus, rašykite komentarą.

Pabaigai į atskaitą turiu įtraukti prieš porą valandų įvykusį visai nestiprų žemės drebėjimą.

Baigėsi trumposios rudens atostogos, nuo penktadienio jau sėdžiu paskaitose. Japonų kalba vėl suvalgys daug laiko, o dar ir porą kitų paskaitų nusižiūrėjęs, kurios būtų įdomios. Žodžiu, turėčiau būti užsiėmęs.

Orai, kaip ir priklausytų gruodžio pradžiai truputį atšalo, bet šiandien vėl buvo saulėta ir lauke gal +17. Kalėdinio sniego nelabai eina tikėtis… Na, nebent kokiai porai valandų sausio mėnesį. Bet apie šitą įvykį jau atskirai pranešiu :)

Į sąrašą turiu įtraukti dar vieną drebėjimą. Nedidelį dviejų balų, bet iš miegų visgi prikėlusį (įvyko 6 ryto).

Ir galiausiai prisegu pundelį nuotraukų iš visu rudenišku gražumu pasidabinusio universitetinio miestelio. (paspaudus pasididina)

Spalvingiausi iš medžių yra šie japoniški klevai.