Mėgstu karts nuo karto pasmaližiauti, todėl retai kada praleidžiu progą išbandyti kokį įdomesnį vietinį japonišką saldumyną. Jeigu apsiribotume tradiciniais, beveik visi jie bus pagaminti iš lipnių ryžių košės, pagardintos pupelėmis, sezamais, sojų miltais arba kokiomis nors žolelėmis. Sudedamųjų dalių nedaug, bet jos panaudojamos pakankamai kūrybiškai. Gal kada prie progos nufotografuosiu didesnę saldumynų įvairovę, bet šiandien tik trys pastarųjų dienų paragavimai.

Lipnių ryžių pyragėliai, įdaryti saldžiomis raudonomis pupelėmis. Pačiuose ryžiuose yra įmaišyta juos žalsvai nudažančio kiečio miltelių ir viskas įvyniota į šviežią vietinės ąžuolo rūšies lapą. Skonis pakankamai unikalus.

Vakar jau buvo savaitė nuo atvykimo į Seulą. Atrodo, kad tokio laiko užtenka bent paviršium pajausti, kas čia vyksta, kaip žmonės gyvena ir pradėti įsijausti ne į turisto, bet į gyventojo vaidmenį.

Vakar nuėjau į pirmąsias dvi paskaitas. Dėstytojai paliko gerą įspūdį ir atrodo, jog turėtų būti įdomu. Korėjiečių lygis taip pat atitinka tą, kurio man reikia. Žodžiu, viskas gerai.

Universiteto tvenkinys su drakonu ir drakoniukais.

Šiandien jau nustojo lyti ir buvo galima pratęsti ekskursijas po miestą. Tačiau niekur labai toli ir nenuvykau. Vidurdienį susitikę su “draugeliu“ pavaikščiojom po universitetinį miestelį, aiškinomės tarptautinių ryšių centre įvairius biurokratinius klausimus, o paskui nuėjom į banką ir ten pervedžiau pusantro milijono vonų už bendrabutį. Teko atsisveikinti su šia krūvele Sedžiongų ir Šinių :)