Nuo ryto lyjo ir tikriausiai šeštadienis būtų praėjęs tūnant bendrabutyje, jeigu ne Mipos blogo dėka atrasta žinia, jog viename iš Itevon rajono restoranėlių vyks labdaringas veganiškų saldumynų turgelis. Jo idėja paprasta: visi norintys prikepa veganiškų pyragų, sausainių ar kitokių skanumynų, juos atneša į turgelį, parduoda, o pinigus skiria labdarai. Visos surinktos lėšos šio renginio metu iškeliavo nukentėjusiems per Japonijoje įvykusį žemės drebėjimą. Žodžiu, skanus ir smagus renginukas :)

Apie Itevon trumpai jau rašiau anksčiau, kad tai pati užsienietiškiausia Seulo dalis dėl joje esančios JAV karinės bazės ir joje gyvenančių darbuotojų. Šie palaipsniui pritraukė kitokia veikla užsiimančius atvykėlius ir taip rajonas po truputį pavirto į žymiai labiau multikultūriškesnę erdvę nei kitos Seulo vietos. Tai patvirtina ir didžiausias šiame mieste užsienietiškų produktų prekybos centras, kur galima rasti visko, pradedant amerikietiškais sausainiais, prancūzišku balzaminiu actu ir baigiant indiškais prieskoniais arba juoda vokiška duona. Kainos, aišku, šiek tiek užkeltos, naudojantis atvykėlių desperacija paragauti išsiilgto maisto, bet tuo pačiu ir įkandamos.

Foreign Food Mart

Aktyvi ši savaitė… Tik prieš kelias valandas grįžau iš porą dienų trukusios kelionės į Busaną ir atgal. Ją organizavo maniškis Tarptautinių santykių ir ekonomikos fakultetas, leisdamas vykti tik jame besimokantiems studentams. Be to, pirmenybė buvo teikiama “normaliems“, o atvykusieji pagal mainus galėjo užpildyti likusias vietas. Todėl turiu padėkoti vietiniams studentams, kad šie nebuvo labai aktyvūs :)

Visa kelionė, maitinimas, nakvynė ir pan. buvo nemokama, nes turėjom du turtingus rėmėjus: Korėjos tarptautinės atominės kooperacijos fondą ir Doosan. Pirmasis atstovauja Korėjos atominės energetikos sektorių ir rūpinasi jo eksportavimu į kitas šalis. Tuo tarpu Doosan yra didžiulis Pietų Korėjos konglomeratas, besiverčiantis industrinių detalių gamyba ir statybomis. Apie jo dydį gali pasakyti kad ir tokie du skaičiai: kompanijoje dirba apie 38 000 darbuotojų, o metinė apyvarta prilygsta daugiau nei trečdaliui Lietuvos BVP. Eiliniam žmogui Doosan tikriausiai gali būti geriausiai žinoma tuo, kad jai priklauso Bobcat statybų įranga, kurią ji prieš kelis metus perpirko iš JAV.

Pagal rėmėjus buvo ir išvykos turinys. Pirmą dieną aplankėm Kori atominę elektrinę, tada pernakvojom Busane ir kitą dieną užsukom į Doosan sunkiosios pramonės gamybinį kompleksą.

Busanas (Pusanas) pačioj apačioj dešinėj. Kori elektrinė visai netoli jo, o Doosan gamyklos netoli Masan miesto.

Nežinau ar prieš atvykdamas į Seulą, ar jau po to išgirdau gandą, kad yra kažkokie nemokami autobusai, vežantys į kitus miestus. Tik praeitą savaitę galiausiai prisiruošiau tuo pasidomėti išsamiau. Po kelių minučių paieškos atsidūriau šiame puslapyje, skirtame programai “Aplankyk Korėją 2010-2012“, kurios metu rengiami įvairūs turizmą populiarinantys renginiai. Tarp jų ir yra minėtieji autobusai, kurie tikrai važiuoja, tikrai už dyką ir net trimis kryptimis: į Džondžu, Gjongdžu arba Busano miestus. Tereikia užsiregistruoti ir pakliūti tarp laimingųjų, nes kartais norinčiųjų daugiau nei vietų, todėl rengiama loterija. Mano atveju jos neprireikė, nes pasirinkta kelionė į Džondžu, anot puslapyje rodomos statistikos, rečiausiai sulaukia itin didelio susidomėjimo. Tad šįryt kėliausi anksčiau nei įprastai ir 7.30 jau buvau šiaurinėje Seulo dalyje, iš kurios pajudėjo autobusas.

Štai tas gerasis vėžintojas.

Tikriausiai artimiausia prie universiteto esanti itin žymi vieta yra Seulo valstybinės kapinės. Iki jų pėsčiomis gal 20 min., bet lig šiol ten nėjau. Žinojau, kad žiemą nieko ypatingo nepamatysiu ir geriau apsilankymą pasitaupyti pavasariui. Taip ir taupiau iki šio sekmadienio… Lig tol akys užkliūdavo tik už Dongdžak metro stotelėje, esančioje arčiausiai kapinių, kabančių plakatų:

Raidės didžiausiu šriftų - 고맙습니다! ("ačiū!")

Šios savaitės pradžia buvo visai rami. Pasėdėjau prie visokių smulkių mokslenimų, besiruošdamas korėjiečių atsiskaitymui sulipdžiau vikipedijos straipsnį apie šios kalbos gramatiką (toli gražu nepilnas ir tikriausiai turintis klaidų, tad prisijunkite su pataisymais), o per filmų paskaitą pažiūrėjau dar vieną korėjietišką filmą (“pipirmėtinis saldainis“, nieko ypatingo… jau kelintas korėjietiškas filmas, į kurio herojų elgesį negaliu įsijausti.)

Artėjant savaitgaliui prasidėjo išvykos į miestą. Orai buvo gražūs, todėl pradedant 5dieniu nemažai laiko praleidau už universiteto ribų. Kad vienas įrašas nesigautų pernelyg ilgas, skelsiu per pusę ir šiame pirmoji gastroliavimų dalis.

Dar viena reklama, šįkart į kavinę kviečiantis užeiti stendas:

Trumpas pasakojimas apie korėjietiškus makaronpakius :)

Tipinė makaronų lentyna parduotuvėje

Atrodė, kad valgykla jau išnaudojus visą savo aštrybių arsenalą ir negalės niekuo nustebinti. Klydau… šiandien buvo pasiektos naujos aukštumos ir patiekti kepti “cieli“ žali čili pipirai raudonųjų čili pipirų padaže. Nors atrodo, kad prie aštraus maisto kažkiek pripratau, toks valgis man dar toli gražu neįveikiamas :)

O šiaip viskas ramu, sėdžiu ir ruošiuosi rytojaus korėjiečių atsiskaitymui.

Tikriausiai daug kas žino japoniškas sakuras ir pavasarį per Japoniją besiritančią jų žydėjimų bangą (kadangi šalis ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi). Tuo metu parkai prisipildo žmonių, kurie džiaugiasi pavasariu, geria, valgo ir kitaip leidžia laiką po vyšnių medžiais. Ši šventė japoniškai vadinama 花見 – hanami (pažodžiui: žiedų žiūrėjimas). Kai kurios šalys taip pat užsikrėtė jos šventimu, o Korėją viena iš jų. Kadangi hanami išpopuliarėjo Japonijos okupacijos metais (1910-1945), kada korėjiečius buvo bandoma kiek įmanoma labiau sujaponinti ir tokiu būdu “sumoderninti“, po išsilaisvinimo dalis sakurų buvo iškirstos, o žiedų žiūrėjimo šventė pradėta vertinti kaip nepraktikuotina svetimybė.

Bėga laikas ir gražūs žiedai, o ne istorinės nuoskaudos ima viršų. Nors korėjietiškas hanami negali būti prilyginamas japoniškam, šiuo metu jis lygiai taip pat į parkus sutraukia minias žmonių ir suteikia dingstį visą dieną prabūti lauke.

Chung-Ang universitete nuo kito trečiadienio prasidės tarpinių egzaminų savaitė. Visi labai ruošiasi, sukrutę mokytis arba bent jau susitikus padejuoja, kad bus nelengva. Man tas negresia, nes turėsiu tik korėjiečių kalbos testą, o likę dalykai be egzaminų, tereikės parašyti kelis trumpus tiriamuosius (galbūt dėl to, kad egzaminais labiau apkrauna bakalaurus, o magistrantams duoda savarankiškesnių veiklų).

Kad studentai per daug nesikankintų su mokslais, vakar universitetas surengė malonią staigmeną. Tiesa, staigmena gal buvo tik mainų studentams, o ilgiau čia esantys jau apie tai žinojo. Bet reikia pradėti pasakoti iš toliau…