Kad jau šiandien Japonijoje rinkimai, dar truputį apie juos.

Kaip minėjau anksčiau, rinkimų kampanija čia vyksta aktyviai ir garsiai. Pagrindinės strategijos trys:

1) atvažiuoti su rinkiminiu autobusiuku prie stoties, užsilipti ant jo stogo ir per megafonus rėžti kalbą;

2) vaikščioti su palyda aktyvesnėmis gatvėmis ir šūkauti per megafonus;

3) važinėti su autobusiuku gatvėmis ir skelbti per megafonus kandidato vardą bei kelis pagrindinius šūkius.

Kaip matyti, be megafonų niekaip neapsieinama. Štai keli pavyzdžiai. Pirmiausia su autobuso stogu (baltos pirštinės ir aktyvus mojavimas yra labai dažni atributai):

Tik ką beveik visą Japoniją pakratė nemažas drebėjimas. Epicentras panašioje vietoje kaip ir pernykščio kovo 11 d., bet pats drebėjimas silpnesnis – 7,3 balų, o ir truko gal tik minutę. Šiaip ar taip, tai stipriausias, buvęs šiemet. Paveikslėlis iš Japonijos seismologų puslapio:

Per valstybinį radiją gerą pusvalandį vis kartojo toli gražu ne jaukiai skambantį pranešimą: Mijagi prefektūros gyventojai, yra cunamio pavojus, visi skubiai bėkite į aukštas vietas, nedelsdami bėkite, ieškokite saugios vietos, ir t.t. Nors cunamis buvo, bet palyginti visai nedidelis, apie metro aukščio ir tikriausiai žalos nepadarė.

Kitas įvykis, krečiantis Japoniją, yra artėjantys rinkimai. Jie įvyks gruodžio 16 d., daugiau nei puse metų anksčiau, nei turėtų. To priežastis ta, kad ministras pirmininkas Noda pasinaudojo jam suteikta galia ir parlamentą paleido. O kodėl paleido? Todėl, kad įtiktų opozicijai, kuri reikalavo ankstyvų rinkimų mainais už paramą įstatymui, didinančiam Japonijoje PVM nuo esamų 5% iki 10%. O kam opozicijai ankstyvi rinkimai? Tam, kad gauti daugiau vietų parlamente, nes dabartinė valdančioji Demokratų partija turi palyginti silpną gyventojų palaikymą, o opozicinės Liberaldemokratų partijos reitingai sustiprėję. Tokie štai politiniai žaidimai.

Prisidėjau ir aš savaip prie beaiškėjančių rinkimų rezultatų. Tiesa, ne praėjusį savaitgalį, bet daugiau nei savaite anksčiau. Iš ambasados paštu gavau visus lapelius, užsirakinęs kambaryje (vardan balsavimo slaptumo ;-]) juos užpildžiau ir išsiunčiau atgal. Būtų įdomu pamatyti statistiką, kaip balsavo emigrantai kiekvienoje šalyje, bet tikriausiai jos nesulauksiu. Pagyvinimui galėtų rinkimų vakarą būti ir speciali laida, panaši į Euroviziją, kur sakytų „O dabar kalbamės su Japonijos ambasada. Ir kuriai gi partijai Japonija davė dvylika taškų?“ :)

Lietuvos rinkimai čia sulaukė nemažai dėmesio, tik susidomėjimas ne tuo, kurios partijos surinko daugiausiai balsų, o kokie yra referendumo rezultatai. Į rankas šiandien pakliuvo vienas didžiausių laikraščių Asahi, kuriame pusė trečiojo puslapio skirta Lietuvai.

Čia dalis straipsnio iš arčiau. Didžiausia antraštė skelbia „Prieštaraujančių atominei elektrinei daugiau nei 60%“, o šalia – „Lietuvoje referendumas statybų klausimu“. Kitos išryškintos eilutes: „Hitachi peržiūrės planus“ ir „Japonijos gamintojai sunerimę dėl ateities“.

Pačiame straipsnyje kažko ypatingo neparašyta, tik kokie buvo planai, poreferenduminis neaiškumas ir branduolines technologijas siūlančių Japonijos kompanijų situacija. Be Asahi, panašų straipsnį savo internetiniuose puslapiuose (o gal ir ant popieriaus) paskelbė Mainichi su Yomiuri (didžiausias Japonijos dienraštis), o poros minučių reportažą susuko ir valstybinė NHK televizija. Kaip matyti, Japonija Lietuvos įvykius seka gan atidžiai.

Pas mane nieko naujo, todėl prisigalvoju parašyti šiaip kažką apie Pietų Korėją. Ateityje gal bus ir rimtesnių įrašų, bet šįkart šiaip viena ypatybė (keistenybė? juokingybė?) iš šios šalies gyvenimo – parlamento narių kovos.

Jos nėra dažnos, bet panašu, jog bent kartą metuose atrandama proga sukelti jei ne apsikumščiavimus, tai bent jau pasistumdymus. Naujausias toks nutikimas buvo prieš kelis mėnesius, praėjusių metų gruodį. Svarstytas klausimas, perpildęs valdančiosios partijos kantrybės taurę, buvo susijęs su nemokamu maitinimu mokyklose. Neapsikentę parlamentarai nutarė nutraukti opozicijos atstovo pasisakymą ir surengė kažką panašaus į grupines sumo imtynes :)