Kaip minėjau vakar, šiandien bendrabutyje vyko šventė – lauko terasoje visiems dalino nemokamai maistą ir gėrimus, o po to bendroje pirmo aukšto erdvėje vyko koncertas. Kaip skelbė prieš tai porą savaičių visur kabėję plakatai, visas šis renginys vadinosi MIRth. (Mir yra iš bendrabučio pavadinimo “Blue Mir Hall“ (Mėlynasis mir bendrabutis). Prijungus “th“ gaunasi “mirth“, angliškai reiškiantis džiaugsmingą juoką. Beje, vis knieti išsiaiškint, kas tas “mir“. Gal čia iš rusų kalbos? Bet tada galima tiesiai šviesiai ir pavadinti “Голубой мир“ :) Na, bet telieka tai paslapty.)

Lauko terasoj pristatė stalų, apdėliojo limonadais ir užkandžiais. 18 val. buvo duotas startas ir kaip mat prigūžėjo daugybė studentų. Gandai apie nemokamą maistą čia sklinda greitai ;-)

Vakar dėl Budos gimtadienio buvo laisva diena, o trečiadieniais šiaip neturiu paskaitų, tad turėjau trumpas atostogos. Jau galvojau ta proga lipti į kalną, bet viską sumaišė apsiniaukę ir su lietum orai, todėl teko sukiotis po bendrabutį. Kaip tik pabaigiau vieno dalyko pusegzaminį, kuris davė mintį trumpai parašyti apie mokslų Chung-Ang’e ypatumus.

Pirmiausia bendresni dalykai.

Kadangi kone visa praėjusi savaitė buvo paskirta kelionėms, šią jau reikėjo truputį atsigriebti ir pasėdėti prie mokslų. Tiesa, jų nėra tiek daug, nes magistrinis beveik pabaigtas (bandomieji katedriniai gynimai be mano dalyvavimo, kiek girdėjau, praėjo gerai; recenzentas nors ir rimtas, bet jokios didesnės kritikos iš jo nesulaukiau), o Chung-Ang’e tik visokie smulkūs darbeliai. Pavyzdžiui, vakar ruošiausi korėjiečių kalbos pristatymui – keturiese turėjom pravesti visą pamoką. Pavyko visai neblogai, nepaisant kelių nesklandumų. Dar sužinojau tarpinio atsiskaitymo rezultatą – surinkau 85%. Kone visos klaidos iš rašybos, nes daug kur ją reikia tiesiog būti iškalus, neina pagauti iš klausos. Tarkime, korėjiečiai turi dvi raides “o“ – 오 ir 어. Jiems patiems jos gal ir skirtingos, bet man vienas ir tas pats. Todėl išgirdus “o“ ir neaišku, kurią iš jų reikia rašyti.

Be šių universitetinių veiklų sekmadienį ėjau į Seulo meno muziejų. Jis pakankamai nedidelis, galima per valandą viską apvaikščioti. Darbai daugiausiai šiuolaikinio meno.

Pagrindinis įėjimas. Pastatas visai centre, netoli Seulo stoties.

Chung-Ang universitete nuo kito trečiadienio prasidės tarpinių egzaminų savaitė. Visi labai ruošiasi, sukrutę mokytis arba bent jau susitikus padejuoja, kad bus nelengva. Man tas negresia, nes turėsiu tik korėjiečių kalbos testą, o likę dalykai be egzaminų, tereikės parašyti kelis trumpus tiriamuosius (galbūt dėl to, kad egzaminais labiau apkrauna bakalaurus, o magistrantams duoda savarankiškesnių veiklų).

Kad studentai per daug nesikankintų su mokslais, vakar universitetas surengė malonią staigmeną. Tiesa, staigmena gal buvo tik mainų studentams, o ilgiau čia esantys jau apie tai žinojo. Bet reikia pradėti pasakoti iš toliau…

Pusryčiai valgykloje (buvo brokolių!), sėdėjimas prie kompiuterio (dar pora žingsnelių link magistrinio pabaigos), sėdėjimas balkone džiaugiantis pavasarine saule ir knygos skaitymas (vienas dėstytojas uždavęs perskaityti nenormaliai daug medžiagos, bet lig šiol neaišku, ar iš jos bus kokie atsiskaitymai, ar viskas tik šiaip savišvietai; kol to neišsiaiškinau, apsidraudimui bandau įveikti, kas paskirta), vėl grįžimas prie kompiuterio, kol galiausiai pasijaučiau užsisėdėjęs ir ėjau pafotografuoti. Diena graži, skaidri, todėl pirmiausia keli toliai iš to pačio 9-to aukšto balkono.

Jeigu žiūrėtum tiesiai, pirmas vaizdas būtų statybų aikštelė (kaip supratau, ten bus gyvenamieji daugiaaukščiai). Dešinėje - medžiais apaugęs kalniukas, o kairėje - miestas į centro pusę.

Taip jau susiklostė, kad visi mano bandymai sugrįžti į Rytų Aziją ir aplankyti Pietų Korėją užtruko apie metus. Pernai pavasarį lydėjo kelios nesėkmes: nors buvau priimtas į Kyung Hee universitetą, VDU stipendijų skyrimo komisija, kreivai pažiūrėjusi į mano norus intensyviai mokytis korėjiečių kalbos, finansavimo taip ir neskyrė, o iš europietiško ASEM-DUO fondo taip pat nepavyko nieko gauti. Ką gi…