Jau anksčiau rašiau apie kai kurių japoniškų parduotuvių triukšmingumą. Čia dar keli paties pastebėti arba internete surasti pavyzdžiai.

Pirmasis apie keptas saldžiąsias bulves. Jas čia daug kur galima nusipirkti, šviežiai paskrudintas ant karštų akmenų. Viena parduotuvė klientus bando pritraukti pakabinus garsiakalbį su gan įkyria dainele „saldžios bulvės, keptos bulvės, 100 ienų! saldžios bulvės, keptos bulvės, 100 ienų! saldžios…“:

Jeigu Japonijoje atidarytumėte parduotuvę ir norėtumėte pritraukti klientus, vienas iš būdų būtų išeiti į gatvę ir pradėti rėkaut ką parduodat, kad pigiai ir kad kviečiat užeiti. Ne visi prekybininkai čia imasi tokios strategijos, bet yra tokių, kurie labai tai pamėgę. Kad jau turiu filmuojantį telefoną, tai pasinaudojau proga ir užsukau į vieną Koendži rajono vaisių ir daržovių parduotuvę, kuri jau nuo anksčiau man užstrigus kaip viena iš rėksmingiausių. Kadangi dar nelabai perpratau kaip filmuoti, kokybė ne kokia ir šiaip blaškausi, bet esmę turėtumėt pagauti. Svarbiausia visgi garsas, o ne vaizdas :)