Doktorantų kambarys

Vakar iš antro karto pagaliau apsigyniau disertaciją. Iš antro, nes rugsėjo pradžioje buvo nustatyta šio pirmadienio data, tačiau atkeliavo taifūnas ir viską teko nukelti dviem dienom vėliau. Nepaisant to, viskas praėjo gan sklandžiai ir be staigmenų. Teoriškai gynimas viešas, bet universitetas mažas, o ir nereklamuoja tokio įvykio kiekvienoje skelbimų lentoje, tad klausytojais ir egzaminuotojais tebuvo keturių profesorių komitetas. Mano pristatymas, jų klausimai, pastabos, pasvarstymai apie tolimesnes tyrimų galimybes ir po kiek daugiau nei valandos gynimas buvo baigtas. Beliko keli biurokratiniai formalumai ir ICU etapas bus įveiktas.

Per šiuos trejus su trupučiu metų mėgstamiausia mokymosi vieta keitėsi kelis kartus. Iš pradžių patogiausia būdavo bendrabučio kambaryje. Vėliau karts nuo karto eidavau visai dienai į biblioteką. Tada šią vasarą persikrausčiau į magistrantų kambarį, kuris atostogų metu buvo tylus ramus ir labai tikdavo leisti laiką. Tik tiek, kad ten kiekvienas stalas turi po savo šeimininką: mokslo metų pradžioje užsiimi laisvą (jeigu būna), įsikuri, apsistatai knygomis, daiktais, maistu ir kitokiais papuošimais ir jis būna tavo, kol nepabaigti studijų. Vasarą aš užėmiau kažkieno, kas nė sykio taip ir nepasirodė, bet nuo rugsėjo visiems sujudus teko ieškoti kokio kito kampelio prisiglausti.

Tokia tad priešistorė to, apie ką noriu papasakoti :-)

Beieškodamas to kampelio, užklydau į kitą tame pačiame pastate esantį kambarį. Jis tamsoko koridoriaus kampe, tad lig šiol praeidavau nekreipdamas dėmesio, kol neperskaičiau ant durų, kad tai doktorantūros studentų kambarys. (Niekas per jokias orientacijas nebuvo sakęs, kad toks yra.) Aišku, doktorantai yra keistos asmenybės, tai ir pats kambarys ne ką geresnis. Toks įspūdis, kad ten prasisukus ne viena studentų karta, palikdama po savęs nemažą daiktų sluoksnį, kuris gula ant jau buvusio sluoksnio, o šis ant dar ankstesnio. Galima kasinėjimus daryti.

Ta lentyna gale yra per visą sieną ir pridėta įvairiausių atšviestų lapų, disertacijų juodraščių, senų knygų ir ko tik ne. Panašiai ir su lentyna kairėje, kurią apžiūrėjęs radau 1995 metų kalendorių. Maišai ant tolimiausio stalo – kažkokie konservai ir kitoks maistas.

Kažkieno stalas su simboliškai padėtu degiu skysčiu. Kieno tie stalai, taip ir neaišku. Vieni tikrai apleisti, kiti tarsi ne.

Minėtos spintos tęsinys ir įėjimas.

Kitas stalas su galvą pametusiu Mikiu.

Lyg to būtų maža, ant to pačio stalo yra visas maišas su įvairiausiais vaistais.

Aparatūra po stalu. Tą Sharp kompiuterį-spausdintuvą suradau jų oficialiame puslapyje, kur pasakoja kompanijos istoriją. Nuotrauka iš ten:

Ir pabaigai:

Šiandien sutikau vieną studentę, kuri naujai paskirta būti studentų atstove ar pan. Užėjo kalba apie šitą kambarį ir sužinojau, kad jį žada lapkričio pradžioje bandyti sutvarkyti. Sakiau, kad galėsiu padėti, jeigu reikės. Gal kokį lobį rasim besikuisdami :-)