Hangul

Šiandien atbuvau dviejose paskaitose: korėjiečių kalbos ir užsienio politikos analizės. Pastaroji, panašu, bus gan netipiška, nes per visą semestrą tiesiog nagrinėsim dvi knygas. Viena iš jų apie Šaltojo karo Kubos krizę, o kita – apie Peloponeso karą. Apie abu dalykus žinau tik iš bendro išprusimo, todėl pasigilinti tikriausiai bus įdomu.

Po pietų nieko per daug ir nenuveikiau, todėl nelabai yra ką ir papasakoti. Pasinaudodamas ta proga užsiimsiu švietimu ir trumpai parašysiu apie korėjietišką raštą “hangul“. Čia tiesiog pastraipa įsivaizdavimui kaip tai atrodo:

동쪽과 남쪽은 벨라루스, 서쪽은 발트 해, 남서쪽은 러시아 연방 및 폴란드, 북쪽은 라트비아에 닿아 있다. 발트 3국 국가 중에서는 인구와 영토가 가장 많다. 18세기 말 폴란드 분할 때 러시아 제국에 합병되었다. 제1차 세계대전 때 독립했으나 1940년 다시 소련에 강제 합병되었다. 1991년 8월 구 소련 쿠데타 실패 후 독립을 선언, 9월 독립을 인정받았으며, 독립국가연합에는 참여하지 않았다. 발트 3국의 최남부에 있다. 민족구성은 리투아니아인이 83%이다. 전체산업생산에서 차지하는 비율은 식품 및 담배가 29.6%, 기계장비가 18.3%, 섬유의복·가죽제품이 17%이다. 6세부터 11년간 의무교육을 실시하고 1990년 종교교육을 도입하는 등 교육개혁을 단행했다.

Nors daugumai pirmasis susidūrimas su korėjietišku tekstu sukelia įspūdį, kad čia “kažkokie hieroglifai“, iš tikro korėjiečiai naudoja savitą abėcėlę, vadinamą hangul. Ją penkiolikto amžiaus viduryje sukūrė Džoson (taip vadinosi Korėjos valstybė) karalius Sedžiong. Tuo metu raštinga buvo tik aukštuomenė, naudojusi kiniškus hieroglifus. Matydamas, kad paprastiems žmonėms jie sunkiai įkandami, o ir korėjiečių kalbos užrašymas su jais nelabai patogus, Sedžiong nusprendė išrasti kažką paprastesnio. Taip atsirado hangul abėcėlė, kurioje lygiai kaip ir lotyniškame rašte, kiekvienas simbolis atitinka vieną garsą. Pavyzdžiui, čia yra visi hangul priebalsiai: ㄱ ㄴ ㄷ ㄹ ㅁ ㅂ ㅅ ㅇ ㅈ ㅊ ㅋ ㅌ ㅍ ㅎ, atitinkamai G, N, D, R, M, B, S, NG, DŽ, Č, K, T, P ir H.

Laikui bėgant hangul įgavo vis didesnį populiarumą, nors iki 20 a. vidurio buvo aktyviai tebenaudojami ir kiniški hieroglifai. Šiuo metu tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjoje viskas rašoma su hangul, jaunimas iš seniau užsilikusių hieroglifinių užrašu jau nebesupranta, nors mokykloje kažkiek to ir mokinasi.

Tad jeigu hangul yra tokia pati abėcėlė kaip lotyniška arba kirilica, kodėl užmetus akį į korėjietiška tekstą vis tiek vaidenasi hieroglifai? Man pačiam atrodo, kad čia “kalčiausias“ hangul raidžių išdėstymas, nes jos rašomos ne pavienės, bet grupuojamos į krūveles po dvi, tris arba keturias. Viena tokia grupelė sudaro vieną žodžio skiemenį. Pavyzdžiui, norint užrašyti MA, paimame raides M – ㅁ, A – ㅏ ir sudedame vieną prie kitos – 마. Jeigu prie jų pridėsime dar ir N – ㄴ, bus 만. Kaip matyti, 만 atrodo kaip kažkokia raizgalynė, bet čia tiesiog trys raidės sustatytos viena prie kitos, kurias skaitant (pirmiausia viršutinę eilutę iš kairės į dešinę, o tada apatinę) gauname MAN. Nieko sudėtingo :) Iš tikro korėjietišką raštą išmokti labai paprasta. Pasėdėjus perprantamas per porą valandų, o bent truputį kasdien pasipraktikuojant, po savaitės ar dviejų jis jau būna tiek įaugęs į galvą, kad galima vidutiniu greičiu skaityti tekstus.

Tiek trumpai apie hangul’į.

P.S. vakar pabambėjęs apie vienodą valgyklos maistą, šiandien kaip tyčia sulaukiau keleto skanių naujienų :)