Jau buvau užsiminęs, kad viena mergina per freecycle atiduoda šaldytuvą. Vis sukau galvą, kaip jį parsigabenus, kol nieko gero nesugalvojęs nutariau parašyti kolegai doktorantui Hommai, su kuriuo nuo pirmų dienų visai gerai sutariam. Jis patarė arba pasinaudoti pervežimo kompanijos paslaugomis, kas kainuotų mažiausiai 200Lt, arba nuomotis sunkvežimiuką pačiam, kas atseitų porai valandų apie 100Lt, arba… truputį pagudrauti ir gauti mašiną kur kas pigiau. Kaip vėliau paaiškėjo, tam pakako 20Lt :)

O pagudravimas toks, kad kai kurios Tokijo ūkinių ir statybinių prekių parduotuvės duoda pirkėjams nemokamai sunkvežimiuką parsivežti didesnius arba nepatogios formos daiktus. Tarkime, žmogus perka plastiko lakštus šiltnamiui, kurių nei su savo lengva mašiną, nei su autobusu neparsigabensi. Tad parduotuvėje paprašai sunkvežimiuko, gauni jo raktelius ir suvažinėji kur reikia. Vienintelis apribojimas, kad mašina gali naudotis pusantros valandos. Tokijo gatvių tempais tai reiškia, kad per tą laiką geriausiu atveju pavyks nuvažiuoti kokius 30 kilometrų. Žodžiu, parduotuvė labai nieko nepraranda, nes degalų išdeginama nedaug, o ir klientai patenkinti.

Štai tai jau aš ir Tokijuj. Vakar ryte atskridau ir iš karto puoliau tvarkytis visokius reikalus, todėl nelabai buvo laiko prisėsti ir ką nors parašyti. Prie to dar prisidėjo laiko skirtumo svaigulys, kai dieną laikaisi, kad neužmigtum, o naktį neima miegas nors tu ką.

Šiandien pas mane nieko įdomesnio nenutiko, eilinis ketvirtadienis su paskaitomis. Bet kad užbėgantiems į šį blogą nebūtų nuobodu, trumpai papasakosiu apie Seulo gatvinį transportą. Pats čia esu tik pėstysis, todėl ir visi pastebėjimai bus iš šono.

Gan tipinė Seulo sankryža.