Šiandien smagiai praleidau laiką vietiniame mokesčių inspekcijos skyriuje. Nuo vasario iki kovo vidurio visoje Japonijoje vyksta pajamų deklaravimo vajus, o aš, kad jau gaunu šiokį tokį atlyginimą iš universiteto ir pašalinio vertimų darbelio, taip pat turėjau jame sudalyvauti. Suradus mokesčių skyriaus pastatą paaiškėjo, kad jie, norėdami išvengti eilių, kieme pasistatė atskirą laikiną pastatėlį-būdelę, kuriame ir verda visas veiksmas. Pro vieną galą įeini, atlieki 4 žingsnių programą ir po kokio pusvalandžio jau išeini apsiforminęs :-)

Prie įėjimo šiokia tokia eilė, bet greitai tirpstanti. Belaukiant esi paraginamas deklaraciją užpildyti internetu, nes taip „patogiau“. Aš nuėjęs į nurodytą puslapį nesiryžau pats visko rašyti, ypač kai apskritai nelabai įsivaizdavau, kaip deklaracijos Japonijoje pildomos.

Ištesėjau pažadą ir didžiąją laiko dalį šiandien praleidau sėdėdamas prie magistrinio. Judu į priekį, bet dar laukia tikrai ne viena ir ne dvi tokia rymojimo prie laptopo dienos.

Kas dar įdomesnio nutiko… Pirmas dalykas, kad ryte valgykloj pusryčiams buvo lotoso šaknų ir salotų lapų – ilgai laukta įvairovė, nes kasdieninis kalnas ryžių, jūros žolių ir kimči jau buvo bepradedąs pabosti. Tikiuosi, kad virėjai dažniau padarys tokių pamainikavimų.

Antras dalykas, kad sugalvojau būdą kaip greičiau surinkti pilną skirtingų korėjietiškų monetų kolekciją :-) O jis labai paprastas – eini prie automatinio gėrimų aparato, sumeti krūvą monetų, paspaudi rankenėlę, kad jas grąžintų, o tau išduoda jau kitas nei sumetei. Taip labai greitai atradau lig šiol neturėtą seną 50 vonų ir kelias senesnio kaldinimo 100 vonų monetas. Vienam iš šio blogo skaitytojų tikriausiai bus smagu tai girdėti ;)

Štai ir pirmasis rašinėlis tiesiai iš Seulo. Jau trečia diena kaip esu čia. Per tą laiką pavyko pavaikščioti po patį miestą, pavalgyti korėjietiško maisto, rasti draugų korėjiečių, pamatyti universitetą ir įsikurti bendrabutyje. Bet gal reikėtų pradėti nuo skrydžio.