Pastarosios trys dienos prabėgo už Tokijo ribų. Sekmadienį ryte sėdau ant dviračio ir išmyniau į vakarus, link Fudži kalno. Pagrindinis tikslas buvo iki vakaro pasiekti Kavaguči ežerą ir pasigėrėti prie jo vykstančiu fejerverkų festivaliu, o po to jau šiaip pakeliauti aplinkui ir paieškoti ko nors įdomaus.

Maršrutas nebuvo itin sudėtingas: į vieną pusę apie 100km, didžioji dalis tuo pačiu keliu, pasiklysti nebuvo kur. Tik tiek, kad galutinis taškas daugiau nei 800 m aukščiau nei pradinis, todėl teko į priekį gerokai padirbėti beveik nuolat kylant į kalną, o grįžtant pasimėgauti keliasdešimt kilometrų besitęsiančiu riedėjimu.

Kelionės pradžia. Galima pasidžiaugti Tokijo lygumomis.

Pradėsiu pasakojimą šiek tiek iš toliau. Per pirmas atvykimo savaites susipažinau su mergina iš Kinijos, besimokančia netoliese esančiam Musašino universitete. Ji papasakojo, kad šitoje miesto dalyje yra tarptautinis klubas, jungiantis užsieniečius ir užsieniu besidominčius japonus. Jis organizuoja visokius renginius, tarp jų ir gruodžio pradžioje vyksiančią kelionę prie Fudži kalno (japoniškai vadinamo Fudžisan, kur „san“ tiesiog reiškia „kalnas“). Gavęs to klubo numerį paskambinau, užsiregistravau kaip dalyvis ir šį sekmadienį anksti ryte sėdėjau autobuse kartu su visu būriu įvairaus amžiaus japonų ir studentų iš Kinijos, Korėjos ir Taivano.

Į vieną krūvą sulipdyti įrašai iš ankstesnio blogo, kuris buvo skirtas nuotykiams Japonijoje. Veiksmas vyksta 2007-2008 metais: