Beveik lygiai prieš metus rašiau apie bandymą su Friends of Earth (FoE) kompanija kopti į kalnus. Tada tik iš dalies pavyko, nes vietoje FoE grupės pravaikščiojau su prancūzais ir frankofonais. Šį savaitgalį buvo bandymas nr.2. Pasimokius iš klaidų, viskas praėjo daug sklandžiau – FoE atstovus sutikau, o ir kopinėjimas kiek rimtesnis buvo. Ne tiek labai į aukštį, kiek daugybę kartų aukštyn-žemyn ilga kalvų grandine. Pradėjome 9 val. ryto ir baigėme 18 val. be didesnių pailsėjimų. Gal ~17-18 km susidarė. Bent man buvo pats tas: nei per lengvas pasivaikščiojimas, nei toks, kad jau į galą atsibostų ir galvotum, kada čia baigsis.
Bendralaipiotojai pasitaikė įdomūs (du amerikiečiai, septyni japonai ir aš), apie viską pakeliui prisikalbėjom. Tik pats miškas kiek nuobodokas, nes vienodai užsodintas eilėmis.
Kita laipiotojų grupė:
Aukščiausias dienos taškas:
Šibujos judrioji sankryža ir šis miškas, kur kelių kilometrų spinduliu tyla ir ramybė, – dvi vietos, į kurias vardan balanso reikėtų atvesti kiekvieną atvykusį pamatyti Tokijo (pagal suskirstymą abi priklauso tam pačiam administraciniam vienetui).
Jeigu kas susidomėtumėte, išvyko vyksta kone kiekvieną sekmadienį. Registracija nebūtina, tereikia atvykti į susitikimo vietą, atsinešti su savimi pietus ir susimokėti 1000 ienų (~24lt), kurie atitenka FoE veiklai. Tvarkaraštis štai čia.
senbeiten.wordpress.com 
Parašykite komentarą