Važiuojant dviračiu link stoties tekdavo vis pravažiuoti pro štai tokį sklypą su dviem pastatais:

(nuotrauka ištraukta iš Google StreetView)

Japoniškų namų šildymo ypatumai yra vienas iš labiausiai stebinančių dalykų ne tik mane, bet ir daugelį čia atvykusių užsieniečių. Trumpiau apsistojantys tai įvertina kaip egzotiką, o ilgiau gyvenantys pradeda stipriau ar silpniau keiksnoti. Paskaičius japoniškus blogus paaiškėja, kad prie besistebinčių prisijungia ir užsienyje ilgesnį laiką pabuvoję japonai. Tad kas gi čia tokio ypatingo? Pasakojimą pradėsiu nuo klimato ir trupučio istorijos.

Didžioji dalis Japonijos išsidėsčiusi subtropiniame ir vidutinių platumų klimate. Vasaros čia karštos ir drėgnos, o žiemos žvarbios, kai kur su minusinėm temperatūrom ir kalnais sniego. Atrodytų, kad prisitaikydami prie to, vietiniai gyventojai turėjo stengtis pasistatyti jaukius, tiek nuo šalčio, tiek nuo karščio apsaugančius namus. Deja, tai lig šiol nepavykę padaryti.

Tiesiog pluoštelis susikaupusių nuotraukų, iš serijos „centrinio Tokijo daugiaaukščiai“.

Neseniai teko vertėjaujant padėti buvusiems bendrabučio kaimynams ieškotis buto. Jie jau prieš tai kelias dienas tai darė tai vieni, tai su kitų pažįstamų pagalba, o šįkart norėjo iš naujo užeiti į labiausiai patikusias agentūras (čia jos užėmę didžiąją dalį rinkos, per skelbimus mažai kas tiesiogiai nuomoja), aptarti detales ir išsirinkti labiau patikusį variantą. Užtrukom visą dieną, bet galiausiai paieškos baigėsi sėkmingai ir bendrom jėgom išrinkom vieną butą, geriausiai atitikusį iškeltus reikalavimus.

Skelbimai agentūrų vitrinose.

Šiandien su universiteto pagalba iš arčiau apžiūrėjau netoliese esantį spalvotą daugiabutį, vadinamą Reversible Destiny Houses („grįžtamo likimo namai“).

Tęsiu apie Matsudai. Prieš tai dar du aptikti paveiksliukai, kurie paaiškina didelį sniego kiekį vakarinėje Japonijos pakrantėje žiemą ir vasaros pradžioje būnantį lietingąjį sezoną rytinėje dalyje. Viskas susiję su viduryje esančiais kalnais ir besikeičiančiais vyraujančiais vėjais.

Čia Japonijos pjūvis žiemą. Vėjas drėgmę atneša nuo Japonijos jūros.

Tuo tarpu vasarą drėgmė atkeliauja iš Ramiojo vandenyno. Tokijuje kaip tik gegužės gale prasideda lietingos dienos.

Bet grįžkime į Matsudai :)

Į pietus nuo universiteto yra gan didelis gyvenamųjų namų kvartalas, po kurį kartais su dviračiu pavažinėju, apžiūriu kaip žmonės gyvena. Kone visi namai individualūs, turi po savo kiemelį, kai kurie ir sodelį. Nors namukai japoniškai sugrūsti vienas prie kito, bet erdvės pakankamai, ypač palyginus su kai kuriais kitais Tokijo rajonais. Be to, daug žalumos, medžių, eismo beveik nėra, gan rami vieta.

Tipiška gatvelė.