Dar pluoštelis nuotraukų iš parko su sakuromis. Šįkart su visokiais hanami švenčiančiais plunksnočiais ir ne tik :-) Mat parko vidury yra nemažas švendrais apaugęs tvenkinys, prie kurio verda gyvenimas.

Kol aprašiau kelionę, jau ir po jos nemažai kas nutiko. Pirmas dalykas, ką padarėm grįžę, tai kurį laiką „pasidžiaugėm“ europietiška elektra. Mat kol buvom išvykę, atėjo elektrikai pakeisti namo skydinės ir sugebėjo sumaišyti laidus. Dėl to japoniški 110V pavirto į 220V. Gerai bent tiek, kad tik pusėje kambario, nes jame du atskiri elektros išvedžiojimai, bet užteko, kad perdegintume viryklę, ryžių aparatą ir porą lempučių. Po ilgokų aiškinimųsi universiteto bendrabučių skyriuje, kas čia pasidarę, galiausiai kažkas prisiminė, kad skydinėje naujus skaitliukus dėjo vos mums išvažiavus. Kitą dieną iškvietė tą pačią kompaniją, jie viską atitaisė ir prisiėmę kaltę nupirko mums naują ryžių aparatą. Tuo tarpu viryklę ir lemputes davė universitetas. Bet gal irgi elektrikai sumokėjo… Šiaip ar taip, atsinaujinom virtuvės įrangą :-) Gaila buvo senojo ryžiavirio, bet pripratom jau ir prie naujo. Šis ir daugiau funkcijų turi.

Vos sugrįžus Japonija dar buvo truputį žiemiška, bet greitai atšilo, sakuros ir pienės sužydėjo, medžiai susprogo.

Baigėsi universitete atostogos ir rečiau bepapildau blogą. Be to, per Japoniją iš pietų į šiaurę keliauja sakurų žydėjimo banga, todėl kelis pusdienius paskyriau nuvykimui vis į kitą parką, pasidžiaugti pavasariu ir pažiūrėt, kaip kiti švenčia hanami – žiedų šventę. Visa gamta bunda, žaliuoja, žydi, pavasariškai (o palyginus su Lietuva, tai ir beveik vasariškai) šilta…. Jeigu kada susiruoštumėte atvykti į Japoniją, rekomenduoju pasirinkti būtent balandžio pradžią, kada žydi sakuros, arba spalio galą, kada gamta nusidažo rudens spalvomis. Pamatysite gražių vaizdų, nevargins nei lietus, nei žiemos žvarbumas ar vasaros tvankumas su +35 laipsniais.

Bet grįžkime prie hanami…

Pagrindinis kelias į universitetinį miestelį.

Tikriausiai daug kas žino japoniškas sakuras ir pavasarį per Japoniją besiritančią jų žydėjimų bangą (kadangi šalis ištįsusi šiaurės-pietų kryptimi). Tuo metu parkai prisipildo žmonių, kurie džiaugiasi pavasariu, geria, valgo ir kitaip leidžia laiką po vyšnių medžiais. Ši šventė japoniškai vadinama 花見 – hanami (pažodžiui: žiedų žiūrėjimas). Kai kurios šalys taip pat užsikrėtė jos šventimu, o Korėją viena iš jų. Kadangi hanami išpopuliarėjo Japonijos okupacijos metais (1910-1945), kada korėjiečius buvo bandoma kiek įmanoma labiau sujaponinti ir tokiu būdu “sumoderninti“, po išsilaisvinimo dalis sakurų buvo iškirstos, o žiedų žiūrėjimo šventė pradėta vertinti kaip nepraktikuotina svetimybė.

Bėga laikas ir gražūs žiedai, o ne istorinės nuoskaudos ima viršų. Nors korėjietiškas hanami negali būti prilyginamas japoniškam, šiuo metu jis lygiai taip pat į parkus sutraukia minias žmonių ir suteikia dingstį visą dieną prabūti lauke.