Šį savaitgalį trečią kartą pabuvojau Kamakuroje – miestelyje, kuris turi ilgą ir turtingą istoriją, o prieš maždaug 800 metų buvo ir Japonijos sostine. Išsidėstęs prie vandenyno pakrantės, apsuptas kalvų. Nuo Tokijo tik apie 50 km, todėl labai tinkamas dienos išvykai.
Pirmą kartą Kamakuroje buvau prieš maždaug penkerius metus, antrą – prieš daugiau nei metus, kai numyniau su dviračiu. Abiem kartais labai daug neturistavau, todėl nepamačiau daugumos didžiųjų miestelio įžymybių. Tuo tarpu per šią išvyką teko kaip tik kuo daugiau pamatyti lankytinų objektų, nes ją organizavo ta pati turizmo tyrimų kompanija, su kuria ne pirmą kartą kažkur važiuoju.
Scenarijus tas pats: grupelė užsieniečių apeina vietos įžymybes, apžiūri kaip jos ir apskritai visa miestelio aplinka pritaikyta turistams, užpildo anketas, papasakoja įspūdžius ir važiuoja vakare namo. Visas išlaidas padengia kompanija, todėl tereikia turėti laisvą dieną. Be to, maršrutai būna ne tik į visiems žinomas vietas, bet ir mažus atkampesnius kaimelius, į kuriuos net nesugalvotum pats nuvažiuoti.
Tik atvykę į Kamakurą išbandom autobusą. Grupelė pasitaikė įvairi, su atstovais iš Kinijos, Pietų Korėjos, Meksikos, Tuniso, Amerikos ir, aišku, Lietuvos.
senbeiten.wordpress.com 