Atrodė, kad valgykla jau išnaudojus visą savo aštrybių arsenalą ir negalės niekuo nustebinti. Klydau… šiandien buvo pasiektos naujos aukštumos ir patiekti kepti “cieli“ žali čili pipirai raudonųjų čili pipirų padaže. Nors atrodo, kad prie aštraus maisto kažkiek pripratau, toks valgis man dar toli gražu neįveikiamas :)

O šiaip viskas ramu, sėdžiu ir ruošiuosi rytojaus korėjiečių atsiskaitymui.

Ištesėjau pažadą ir didžiąją laiko dalį šiandien praleidau sėdėdamas prie magistrinio. Judu į priekį, bet dar laukia tikrai ne viena ir ne dvi tokia rymojimo prie laptopo dienos.

Kas dar įdomesnio nutiko… Pirmas dalykas, kad ryte valgykloj pusryčiams buvo lotoso šaknų ir salotų lapų – ilgai laukta įvairovė, nes kasdieninis kalnas ryžių, jūros žolių ir kimči jau buvo bepradedąs pabosti. Tikiuosi, kad virėjai dažniau padarys tokių pamainikavimų.

Antras dalykas, kad sugalvojau būdą kaip greičiau surinkti pilną skirtingų korėjietiškų monetų kolekciją :-) O jis labai paprastas – eini prie automatinio gėrimų aparato, sumeti krūvą monetų, paspaudi rankenėlę, kad jas grąžintų, o tau išduoda jau kitas nei sumetei. Taip labai greitai atradau lig šiol neturėtą seną 50 vonų ir kelias senesnio kaldinimo 100 vonų monetas. Vienam iš šio blogo skaitytojų tikriausiai bus smagu tai girdėti ;)

Sėdžiu dabar sotus grįžęs iš valgyklos. Pusryčiams buvo dvi naujovės: tofu (sojų varškė) ir kepintos wakame (tokios jūržolės, į jas vynioja sushi) salotų. Tad vėl į padėklą (čia duoda tokius su įdubimais) keliavo kalnas ryžių, kimči, kopūstų salotų ir minėtosios naujovės:

Pusryčiai (nuotrauka gavosi kažkokia kreiva...)

Tikriausiai matosi, kad korėjietiškos lazdelės yra metalinės, o ne medinės. Ir taip visur, kur bevalgytum. Jas plauna ir naudoja vėl, jokių išmetinėjimų. Todėl sako, kad jeigu įsigyji tokias lazdeles, tai jas ir turėsi visą gyvenimą :)

Skanių ir jums pusryčių kai atsikelsite. Dabar Lietuvoje berods pusė trijų ryto :)

Štai ir pirmasis rašinėlis tiesiai iš Seulo. Jau trečia diena kaip esu čia. Per tą laiką pavyko pavaikščioti po patį miestą, pavalgyti korėjietiško maisto, rasti draugų korėjiečių, pamatyti universitetą ir įsikurti bendrabutyje. Bet gal reikėtų pradėti nuo skrydžio.