Turėdamas laiko vis užeinu į CECC – Chung-Ang anglų kalbos klubą. Nieko ten per daug nevyksta: tiesiog studentai susirenka, pasidaro anglų kalbos namų darbus, pažiūri kartais kokį filmą ar šiaip susėdę paplepa. Visgi vienas iš pagrindinių užsiėmimų yra eiti visam būriui kur nors pavalgyti arba pagerti. Vabar buvo vienas iš tokių vakarų, kurio pirmoj daly sudalyvavau, o nuo antrosios nusiploviau, nes maratonai po barus nėra iš mane žavinčių veiklų. Tradiciškai pluoštas nuotraukėlių, kad įsivaizduoti kaip čia studentai leidžia laiką.

Kadangi mūsų buvo apie 20 žmonių, ėjom į tokį savotišką korėjietišką restoranėlį su ilgais žemais stalais ir pagalvėlėm ant grindų. Šioje vietoje lankėmės jau antrą kartą ir kaip sakė, tai viena iš mėgstamų klubo vietų eiti pavalgyti.

Viskas… Magistrinis atiduotas vadovui ir galiu kurį laiką atsipūsti. Žinoma, dar reikės prie jo pasėdėti šlifuojant kai kurias vietas, bet pagrindinis darbas (tikiuosi) jau praeityje. Reikės dabar daugiau laiko skirti korėjiečių kalbai, nes nejudu į priekį tiek, kiek norėčiau. O dar ir kitų dalykų atsiskaitymams reikės ruoštis… Žodžiu, yra ką veikti, bet tuo pačiu ir negaliu sakyti, jog esu labai apkrautas.

Nors galvojau, kad neprireiks, bet vakar teko atsidaryti korėjietiškam banke sąskaitą. Vis per tą biurokratiją… Kadangi nebūsiu pilną semestrą, neišnaudosiu paskutinio mėnesio maisto talonų ir už juos man kompensuos. Bet šiaip atiduoti pinigų negali, turi pervesti į sąskaitą. Be to, iš pradžių nieko nesakė, kad tiesiog mažiau sumokėčiau, nors žinojo, kad anksčiau išvyksiu. Tai taip ir žaidžiam dabar: aš atsidarinėju sąskaitą, kurią panaudosiu tik kartą, o jie užsuks grąžinimo mechanizmą, kuris suveiks geriausiu atveju per mėnesį, nors viską galima buvo padaryti žymiai paprasčiau iš karto.

Šiandien Seule vėl pavasariško oro banga, būnant lauke net striukės nebereikia. Bet medžiai ir žolė dar neskuba žaliuoti, todėl bendra nuotaika tuo pačiu ir žiemiška.

Vakar diena prabėgo besimokant ir leidžiant laiką paskaitose, tik vakare užsukau į CECC klubą. Ten iš karto buvo nuspręsta eiti pavalgyti, tai porą valandų praleidau besėdėdamas ant grindų tipiškoje korėjietiškoje užeigoje, prie žemo stalo su dujine krosnele per vidurį. Ant jos uždeda keptuvę, prineša visokių kepimui tinkamų dalykų ir klientai patys pasigamina maistą pagal save. Dažniausiai tai būna visokie mėsos čirškinimai, todėl aš mėgavausi bančan (užkandžiais): surankiojau visą ant stalo buvusį tofu, marinuotus ridikus, svogūnų laiškus ir kitokias “smulkmenas“. Pavalgiau vidutiniškai, bet pats socializavimasis su korėjiečiais buvo visai smagus.

O šiandien pradėjau jau tradicines savaitgalines gastroles po miestą ir nuvykau į Gangnam rajoną. Iš turistinių knygelių aprašymo tai viena iš prabangiausių Seulo dalių, tačiau geriau pasidairius galima aptikti ne tik tai ir gale dienos atrodė, kad geriau vietoje “prabangiausia“ tiktų sakyti “kontrastingiausia.“ Bet reiktų pradėti iš eilės.

Ištesėjau pažadą ir didžiąją laiko dalį šiandien praleidau sėdėdamas prie magistrinio. Judu į priekį, bet dar laukia tikrai ne viena ir ne dvi tokia rymojimo prie laptopo dienos.

Kas dar įdomesnio nutiko… Pirmas dalykas, kad ryte valgykloj pusryčiams buvo lotoso šaknų ir salotų lapų – ilgai laukta įvairovė, nes kasdieninis kalnas ryžių, jūros žolių ir kimči jau buvo bepradedąs pabosti. Tikiuosi, kad virėjai dažniau padarys tokių pamainikavimų.

Antras dalykas, kad sugalvojau būdą kaip greičiau surinkti pilną skirtingų korėjietiškų monetų kolekciją :-) O jis labai paprastas – eini prie automatinio gėrimų aparato, sumeti krūvą monetų, paspaudi rankenėlę, kad jas grąžintų, o tau išduoda jau kitas nei sumetei. Taip labai greitai atradau lig šiol neturėtą seną 50 vonų ir kelias senesnio kaldinimo 100 vonų monetas. Vienam iš šio blogo skaitytojų tikriausiai bus smagu tai girdėti ;)