Kalnai ir pakalnės   Leave a comment

Šios savaitės pradžia buvo visai rami. Pasėdėjau prie visokių smulkių mokslenimų, besiruošdamas korėjiečių atsiskaitymui sulipdžiau vikipedijos straipsnį apie šios kalbos gramatiką (toli gražu nepilnas ir tikriausiai turintis klaidų, tad prisijunkite su pataisymais), o per filmų paskaitą pažiūrėjau dar vieną korėjietišką filmą (“pipirmėtinis saldainis“, nieko ypatingo… jau kelintas korėjietiškas filmas, į kurio herojų elgesį negaliu įsijausti.)

Artėjant savaitgaliui prasidėjo išvykos į miestą. Orai buvo gražūs, todėl pradedant 5dieniu nemažai laiko praleidau už universiteto ribų. Kad vienas įrašas nesigautų pernelyg ilgas, skelsiu per pusę ir šiame pirmoji gastroliavimų dalis.

“ />Prieš kelias dienas sužinojau, kad Seule atsidarė dar vienas Loving Hut restoranėlis ir lyg tyčia, ne per toliausiai nuo manęs (nueiti pėsčiomis užtrunka apie pusvalandį.) Ilgai nelaukęs, penktadienį vakare užsukau pažiūrėti, ko gi jie ten turi.

Interjeras kaip ir kituose Loving Hut'uose paprastas, tvarkingas ir šviesus.

Meniu nėra kažkuo išskirtinis, primaišyta tiek korėjietiškų, tiek ir vakarietiškų valgių. Nuotraukoje sojinis kepsnys su kario padažu. Buvau išalkęs, todėl prisiminimas vienas - "skanu..." :)

Kuo ši vieta gali pasigirti, tai atskiru šaldikliu su 7 ar 8 rūšių vienais už kitą skanesniais ledais.

Grįždamas atgal kirtau kampą per jau anksčiau išlaipiotą kalną. Tik šįkart jau buvo sutemę ir teko eiti pusiau tamsiais takeliais.

Nuo viršūnės atsiveriantys naktiniai Seulo vaizdai.

Pasisukus į kitą pusę matėsi dar aukštesnis kalnas, paskendęs neįprastai atrodžiusiame debesyje.

Tuo tarpu šeštadienį sugalvojau praleisti prie Namsan kalno, kurio viršūnėje yra kone iš bet kurios miesto vietos matomas Seulo bokštas. Prieš lipdamas į viršų aplankiau pakalnėje esantį Namsangol Hanok muziejų, kuriame galima pamatyti senus korėjietiškus namus. Tarsi mini Rumšiškės… Kadangi jau prieš tai buvau Korėjos Liaudies muziejuje, šis per daug niekuo nenustebino.

Netoli įėjimo. Tolumoj Namsanas su bokštu.

Vidinis kiemelis.

Visi namai priklausę labiau pasiturintiems žmonėms, todėl daug akmens, čerpių, išraitytų stogų.

"Ongi" puodynės, kuriose laikoma kimči, sojų pupelių pasta ir kitokie fermentuoti valgiai.

Po viena pastoge pynė iš šiaudų, o šalia straksėjo pulkelis žvirblių.

Po muziejaus užkopiau į Donguk universitetą, nes nuo jo yra patogus kelias į Namsan kalną.

Kadangi tai budistinės krypties universistetas, jo teritorija Budos gimtadienio proga buvo išpuošta spalvotais žibintais.

Valgykloje pagriebiau daržovinį bibimbap.

Skaniausias bibimbap iš visų lig šiol ragautų Seule. Tuo pačiu ir pigiausias.

Pavalgius jau buvo galima ir ropštis į kalną. Tai labai populiarus maršrutas, todėl visur vedė tvarkingi takeliai, laipteliai… Nereikia nieko per daug iš anksto žinoti ar ypatingai pasiruošti.

Nuo Donguk universiteto iki Seulo bokšto beveik 2 kilometrai. Ir apie 260 metrų į viršų, jeigu pradėti lipti nuo pačios apačios.

Oras tądien buvo puikus, o ir pavasaris pačiam savo gražume. Kur bepasisuksi, vaizdai be galo įspūdingi.

Žiedų jūra

Bokštas dar tolokai...

Žibintai prie takelių. Hieroglifas reiškia didelę laimę.

Vyresnės moterys čia mėgsta rengtis ryškių spalvų rūbais ir saugotis nuo saulės savotiškomis kepurėmis, turinčiomis tamsinto plastiko snapelius.

Taip neskubant ir besidairant į šonus, viršūnė buvo pasiekta visai nesunkiai. Pats bokštas į viršų kyla dar kone tiek pat kiek kalnas - 236 metrus.

Tie, kas nenori kopti savom kojom, gali į viršų užkilti su ant trosų pakabintais traukinukais arba tiesiog sėsti į vieną iš maršrutinių autobusų, kurio galinė stotelė yra kalno viršus. Nuotraukoj vienas iš Seule važinėjančių elektrobusų.

Čia jis kaip tik pildosi savo baką.

Ant kalno prigalvota visokių atrakcijų, nuo sėdėjimo kavinėje arba pakilimo į bokšto apžvalgos aikštelę, iki štai tokių "eglučių" puošimo.

Kiekviena iš jų susideda iš tūkstančių spynelių, kurias čia palieka porelės prisižadėdamos amžiną meilę.

Čia pat vietoje galima nusipirkt spyną pagal savo skonį ar netgi ją išgraviruoti. Jų kabinėjimas jau išsiplėtęs už "eglučių" ribų ir perėjęs prie turėklų, tvorų ir įvairių kitų vietų.

Nuo kalno leidausi per kitą pusę, bet ji buvo tiek pat graži ir paskendusi žieduose.

Miesto vaizdų nuo kalno beveik neprifotografavau, nes oras nebuvo labai skaidrus. Ta proga kelios dienos prieš tai sulipdyta panorama iš pasivaikščiojimo palei upę.

Diena baigėsi geriant sultis dideliais grybais pasipuošusiame regio muzikos bare kartu su tris žmonėmis, susijusiais su Lietuva, Korėja, Vokietija, Uzbekistanu ir Tailandu. Mažas ir įdomus tas pasaulis…

Posted 2011/04/24 by linasd in Pietų Korėja

Tagged with , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: