Apie netoli nuo Tokijo esantį Kamakuros miestelį jau rašau toli gražu ne pirmą kartą. Smagu į ten karts nuo karto sugrįžti. Tad pagerėjus orams (t.y. praėjus vasaros karščiams) ir begalvojant kur padaryti įdomesnę dienos išvyką, Kamakurai didesnių konkurentų neatsirado. Tiesa, ši vasara nebuvo labai karšta. Užfiksuotas dienos rekordas kambaryje tebuvo toks:
Bet kai saulėje kokie +45, nelabai ir norisi kur vykti. O dar visi sugriuvę darbai… Galiausiai į jokią vasarišką kelionę taip ir neišsiruošėme. O dabar dienomis +26. Pats tas smagumas lauke laiką leisti.
Kamakuroje nieko naujo, tad tik kelios beveik viena su kita nesusijusios nuotraukos.
Paplūdimyje jokių didesnių pokyčių. Jis kaip buvo nesutvarkytas, taip ir liko. Dabar kažkokius namelius kranais kilnojo iš vienos vietos į kitą, rovė traktoriumi senus polius ir pan. Nelabai jauku, palyginus su lietuvišku pajūriu. Žmonės nesimaudo, tik praeina kokia jaunimėlio kompanija ir krizendami fotografuojasi vandenyno fone. Kai kas braido basi. Aš, kaip prie japoniškos kultūros nepritapęs užsienietis, įlindau pamirkti. Vanduo labai smagus – nei karštas, nei šaltas.
Danguje ratus suko didoki vanagai:
Iš pradžių nekreipėm į juos dėmesio, bet… sėdint ir valgant kriaušes, kažkas iš nugaros sušlamėjo ir tiesiai iš rankų čiupo vieną kriaušę neštis. Net nesupratom, kas čia dedasi, labai netikėta viskas. Netoli panešė, nukrito į smėlį. Tada ją numetėm toliau nuo mūsų. Vanagas smigo žemėn pasiimti, bet matomai supratęs, kad ten ne tai, ko tikėjosi, tik truputį pagriebęs panešė ir vėl numetė. O tokia skaniai prinokusi kriaušė buvo… Gaila vienok. Bet gal kokia varna paskui atėjus sulesė, nes jų irgi po paplūdimį vaikštinėja.
Kriaušių radom vienoje vaisių ir daržovių krautuvėlėje. Tokios paprastos, kaip iš sodo. Viena kainavo tik 50 ienų (~1,2lt). Bet netoliese parduotuvėje buvo labai ypatingų nedidelių cukinijų po 5lt su trupučiu už vieną :-)
Kitoje parduotuvėje kabojo štai toks plastikinis maišelis:
Dar kitur prie užrašo „Visokie senoviniai japoniški ginklai“ praeiviai sakė „kawaiiiii“ (miela) ir fotografavo miegančią nindzę:
Na, o trečiur buvo atsakyta į klausimą „kokį alų gertų Buda?“
Ir pabaigai naudinga informacija ant pašto dėžučių („Saugokitės cunamio. Ši vieta yra 7,3 m virš jūros lygio“):
senbeiten.wordpress.com 
Parašykite komentarą