Keturi muziejai   Leave a comment

Brolio atvykimo į Tokijų progą teko įdomiai pakeliauti tiek jau po matytas, tiek ir po naujas vietas. Apie kai ką parašysiu vėliau, o šįkart dėmesys keturiems muziejams.

Pirmajame – Rumšiškes primenančiame Edo laikų Tokijo architektūrosbuvau gal trečią kartą, bet jis tikrai nenuobodus, kai užeini vis skirtingais metų laikais :-) Vertas aplankyti, jeigu domitės senais japoniškais pastatais ir norite ramiai pavaikštinėti žaliame parke. Tik tiek, kad iki jo reikia traukiniu važiuoti apie pusvalandį nuo Tokijo centro ir dar tada autobusu. Čia kažkas privaikščiojęs ir prifilmavęs visko po truputį:

Dar dviejų muziejų pavadinimai skamba gan panašiai. Vienas – Gamtos ir mokslų, kitas – Mokslo. Pirmajame jau tekę buvoti beveik lygiai prieš metus, todėl daugmaž viską aprašęs. Tik tiek, kad šiuokart buvo daugiau laiko ir jėgų viską išsamiau apžiūrėti. Užtrukom gal kokias keturias valandas. Kaip ir ankstesniame įrašę, negaliu nepaminėti Vilsono kameros, rodančios kosminę spinduliuotę:

Vienas iš prieš tai nematytų kampelių buvo nedidelis gražiai įrengtas mineralų kambariukas:

Ir dar Fuko švytuoklė, įrodanti Žemės sukimąsi:

Iš visų Tokijo lankytų muziejų šis lig šiol labiausiai patikęs. Būtinai užsukite, nebent nemėgstate gamtos ir mokslų :-)

Mokslo muziejus, nors ir tikėjausi, kad bus panašus į Gamtos ir mokslų, kiek nuvylė. Jame daug įvairių daiktelių, kur kažką galima įjungti, paspausti, sudėlioti, ir visa tai tarsi iliustruoja tam tikrų mokslų principus. Bet… nemažai kas labai paprasta, ne visai kokybiškai padaryta, trūksta paaiškinimų (angliškų nėra, o japoniški skurdoki). Pažaisti kažkiek smagu, bet išmoksti nelabai ką. Tad ypatingai nesužavėjo ir antrą kartą neičiau.

Keli pavyzdžiai. Įlįsk į muilo burbulą:

Plazmos kamuolys, kurio neradom arba jo jau nebuvo (video trejų metų senumo):

Kokia tai optinė apgaulė, kuri neaišku kaip turi apgauti. Buvo nemažai kitų muziejaus vietų, kur teko panašiai pasijausti :-)

Ir ketvirtas muziejus – Meguro parazitologijos. Nedidukas, ilgai neužtrunka apžiūrėti visus tuos plakatus, maketus ir stiklainiukus su parazitais. Nors lankstinuke giriasi, kad pastarųjų turi kelis tūkstančius, išsidėlioję tik keliasdešimt. Užtat prie vienos sienos pamatysite ilgiausią iš žmogaus ištrauktą kaspinuotį. Aštuoni metrai su trupučiu. Taip pat kampelyje galima rasti suvenyrų parduotuvę su atvirutėm ir kitokia parazitų portretais papuošta atributika.

_IGP3258

Informacijos prie eksponatų angliškai beveik nėra. Jeigu įėjimas būtų mokamas, gal ir nebūtų itin vertas aplankymo. Bet kad jau už nulį ienų, tai užsukę į Meguro rajoną galite užbėgti ir čia. Filmukas, kur kone visas muziejus ir parodomas:

Posted 2013/08/07 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: