Du muziejai

Prieš kelis mėnesius rašiau apie simfoninio orkestro koncertą Ueno rajone. Penktadienį vėl ten grįžau, bet šįkart ne į filharmoniją, o pasivaikščioti po muziejus. Jų ten visas pluoštas, pradedant istorijos, tapybos ir baigiant mokslo ar šiuolaikinio meno. Visi patogiai netoli vienas kito, pabaigus apžiūrėti vieną, po kelių minučių galima būti jau kitame. Lig šiol su muziejų lankymais buvau apsileidęs, todėl pradžiai išsirinkau du klasikinius, kurių užteko visai dienai: Tokijo nacionalinį bei Gamtos ir mokslo.

Tokijo nacionalinio muziejaus pagrindinis pastatas.

Bendras įspūdis apie Nacionalinį muziejų yra tas, kad jis pakankamai tipiškas: salė po salės su įvairiais istoriniais daiktais ir trumpais jų aprašymais. Besidomint istorija visai įdomu, bet turint spragų apie vieną ar kitą laikotarpį, pabuvimas muziejuje sunkiai jas užpildo. Labiausiai dėl to, kad eksponatai tarsi atskiri, trūksta bendresnės informacijos, konteksto, kas ir ką su jais darė, kokia buvo jų reikšmė, kodėl vienas ar kitas paskelbtas nacionaline vertybe. Matomai, reikėtų prašyti gido paslaugų, kad pravestų nuo pradžios iki galo ir išsamiai viską papasakotų. Šiaip ar taip, vienam pasivaikščioti irgi visai įdomu.

Sienelės su piešiniais.

Vienas iš žymiausių Džomon laikotarpio palikimų: dogu skulptūrėlės. Čia viena, kuriai apie 2500-3000 metų.

Dar vienas bodisatva metalistas :)

Ilgaamžiškumo dievukas.

Šalmo puošyba.

Šiurpokoka teatro kaukė.

Tiesiog kambarys. Bet labai gražus, visos sienos su mozaikom.

Jeigu sudomino pamatyti daugiau eksponatų, jų galima rasti Google Art puslapyje.

Antrasis muziejus, Gamtos ir mokslo, buvo žymiai gyvesnis, su įvairesniais eksponatų išdėliojimais, daugiau informacijos suteikiančiais interaktyviais ekranais, stendais, kur galima kažką paspausti, paliesti ir pan. Nors temos įprastos (Žemės geologija, gamtos evoliucija, dabartinė biologinė įvairovė, ekosistemos, mokslo istorija), bet visose galima rasti kažką netikėto ir išradingai pateikto. Tik tiek, kad nemokant japoniškai, teks skaityti gan skurdžius angliškus aprašymus, o kai kur ir jų nebus.

Ten kur durelės, galima pamatyti elemento pavyzdį. Nuo mokyklos laikų vis norėjosi „gyvai“ pamatyti ir pakilnoti osmį. Pirmą norą įgyvendinau, bet antro nepavyko. Užtat pakilnojau šiek tiek mažesnio tankio volframo gabalėlį, irgi įdomus jausmas :)

Žaidimai SI vienetų (kilogramo, sekundės, ampero, kandelos, molio ir kt.) pažinimui.

Pirmasis tranzistorinis kompiuteris Azijoje – ETL Mark, sukurtas 1956 metais.

Viename aukšte buvo galima pažaisti arba apžiūrėti įvairius laboratorinius prietaisus. Įdomiausias buvo Vilsono kamera. Prie jos galėtum kelias valandas sėdėti ir leistis hipnotizuojamam kosminės spinduliuotės. Čia youtube filmukas su ja, o paieškojus galima nesunkiai rasti ir video kaip Vilsono kamerą pasigaminti namų sąlygomis:

Prie progos reikės grįžti į Ueną ir išvaikščioti likusius muziejus, o gal ir sugrįžti į šiuos du. Tuo labiau, kad perkant bilietus paaiškėjo, jog su mano universiteto studento pažymėjimu į juos galima patekti nemokamai.

Plastikinis banginis gamtos ir mokslo muziejaus pašonėje.