Ieškote apato ar manšion?   Leave a comment

Neseniai teko vertėjaujant padėti buvusiems bendrabučio kaimynams ieškotis buto. Jie jau prieš tai kelias dienas tai darė tai vieni, tai su kitų pažįstamų pagalba, o šįkart norėjo iš naujo užeiti į labiausiai patikusias agentūras (čia jos užėmę didžiąją dalį rinkos, per skelbimus mažai kas tiesiogiai nuomoja), aptarti detales ir išsirinkti labiau patikusį variantą. Užtrukom visą dieną, bet galiausiai paieškos baigėsi sėkmingai ir bendrom jėgom išrinkom vieną butą, geriausiai atitikusį iškeltus reikalavimus.

Skelbimai agentūrų vitrinose.

Kaip supratote, būtų nuoma čia prasideda nuo ėjimo į agentūrą. Jų pilna kiekviename rajone, todėl yra iš ko rinktis. Viduje paklaus, kokio buto norite, kokiu atstumu nuo stoties, kiek pasiruošę mokėti, o vėliau jau ir kas jūs patys esate, kur dirbate, kas bus jūsų laiduotojas (tam tinka bet koks turtingesnis pažįstamas japonas). Viską išsiaiškinus, paduos kelis lapus su kiekvieno buto bendra informacija ir išplanavimu (panašiai kaip nuotraukoje). Jeigu kažkuris iš jų sudomins, galima tartis dėl apžiūrėjimo. Iki vienų būtų teks eiti pėsčiomis, iki kitų duos pavažiuoti su agentūrai priklausančiais dviračiais, o jeigu norės palepinti, gal net ir su mašina pavėžins :)

Būtų kainos priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia, didžioji dalis butų skirstomi į „apato“ arba „manšion“. Pirmieji yra neaukštuose mediniuose plonų sienų namuose, pastatytuose iš pigesnių medžiagų, prasčiau izoliuotuose. Žiemą juose šaltoka, o vasara – karšta. Garso izoliacija taip pat prasta, todėl girdisi, ką veikia kaimynai. Tuo tarpu „manšion“ yra butai betoniniuose aukštuose daugiabučiuose, turi storas sienas, geresnę izoliaciją, bet tuo pačiu yra brangesni. Tiek vieni, tiek kiti butai gali būti įvairaus išplanavimo, tiek vakarietiško, tiek japoniško stiliaus arba maišyti (vienas kambarys su parketu, o kitas – su šiaudinėmis tatami grindimis).

Antras kriterijus – plotas. Įprastas dviejų kambarių butas svyruoja tarp 30-40 kv. m., bet galima rasti tiek mažesnių, tiek didesnių.

Trečias svarbus aspektas – atstumas iki stoties, nes iki jos dirbant reikės kasdien kursuoti. Artimi butai (iki 10 min. pėsčiomis) yra brangesnis už tolimesnius.

Galiausiai, kaina priklauso ir nuo būklės. Man teko apžiūrėti tik naujai paremontuotus, tvarkingai atrodančius butus, bet pataupant gali tekti pasitenkinti ir labiau nugyventais. Papildomai teks mokėti ir už apstatytą butą, kurie yra retesni nei tušti, be jokių baldų.

Tad kokios tos kainos? Jeigu rinksitės vidutinio brangumo rajoną, 10 min. iki stoties, ~40 kvadratų ir su naujais švariais tapetais, teks pakloti apie 100 000 ienų per mėnesį (100 ienų ~ 1 euras, tad ~1000 eurų arba 3450Lt). Sumažinus reikalavimus, pavyktų tilpti ir į 60 000 ienų, o norint paišlaidauti, nesunku rasti butų ir už 250 000 ar daugiau. Aišku, nekalbu apie centrinius arba prabangesnius rajonus, kur nuoma gali tapti ir septynženklė.

Bet tai dar ne viskas. Pasirašant sutartį (standartas – dveji metai), reikės žymiai daugiau nei vieno mėnesio nuomos. Paprastai agentūra sau už darbą pasiima vieno mėnesio nuomos dydžio atlygį plius kelių procentų mokestį valstybei. Dar vieno arba dviejų mėnesių nuoma sumokama kaip užstatas (išsikeliant grąžinama ne visa suma, apie 80%). Tuomet mėnesio, dviejų arba dar didesnis mokestis, vadinamas reikin, keliauja buto savininkui tiesiog kaip padėka ir nėra grąžinamas. Tiesa, jeigu pasiseka, galima rasti būtų ir be reikin. Galiausiai, reikia sumokėti draudimą už dvejus metus. Tad norint įsikelti į būta už 100 000, tenka su savim turėti bent jau apie 450 000 ienų. Prie viso to, kas mėnesį reikia mokėti pastato priežiūros mokestį (svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių) ir už visas paslaugas (šildantis elektra, žiemą siekia apie 15 000 ienų).

Kaip matyti, būstas Tokijuje nėra pigus, todėl po pasivaikščiojimo po agentūras galiu tik džiaugtis, kad gyvenu palyginti labai pigiame universiteto bendrabutyje :)

Dar viena detalė, susijusi su lig šiol girdėtais gandais, kad užsieniečiams nenoriai nuomoja butus. Jie iš dalies pasitvirtino, nes draugams teko susidurti su keliais atvejais, kai agentūra paskambinusi savininkams ir pranešusi, kas domisi jų būtu, šie atsakydavo, kad nenuomos. Tad diskriminacija egzistuoja. Žinoma, tai priklauso ir nuo agentūros, kaip ji savo klientus pristato: ar tik kaip užsieniečius, ar kaip užsieniečius, turinčius darbus, baigusius žinomą universitetą, mokančius kažkiek japoniškai ir pan. Kartais ta diskriminacija būna ne tiek sausas nusistatymas prieš atvykusius iš kitų šalių, kiek nenorėjimas prisiimti papildomos atsakomybės, bijant, kad nuomininkai nemokės japoniškai, esant problemų su jais bus sunku aptarti reikalus ir t.t.

Posted 2012/08/16 by linasd in Japonija

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: