Savaitgalis

Kaip ir visuose japoniškuose universitetuose, taip ir ICU yra galybė studentų klubų, pradedant koto grojikais ir baigiant nardytojais. Vidiniame universiteto tinkle yra atskiras skyrelis, kur jie skelbiasi apie savo renginius, kviečia naujus narius ar šiaip norinčius pasibūti kartu. Griežtos tvarkos čia nėra, tereikia nueiti į vieną iš susitikimų, o jeigu patiks, patapti nuolatiniu klubo dalyviu.

Penktadienį nutariau išbandyti vieną iš jų – dangaus stebėtojų būrelį. Susitikimas vyko ant vieno nedidelio kalniuko pačioje universiteto teritorijoje, atėjo gal 8 žmonės. Klubui universitetas duoda nedidelį teleskopą, kurį sutvėrus galima pasižvalgyti į ką tik norisi. Klubas pasirodė visai atsipalaidavęs, niekas apie jokias aukštąsias astronomijas nekalbėjo, tik šiaip pasėdėjom ant pievelės, pasišnekučiavom, o su teleskopu ilgiausiai pražiūrėjom į kaip tik tada patekėjusį mėnulį.

Centrinė universiteto pievelė. Tolėliau valgykla ir pora administracinių pastatų.

Tiesiog fotoaparatas į dangų ir 30 sekundžių išlaikymas.

O šiandien iš ryto susitikau su kitu doktorantu Homma, kuris su savo mašina pavėžino po kelias naudotų daiktų parduotuves. Kambaryje trūksta visokių daiktų, ypač virtuvinių, todėl tikėjausi, kad gal ką gero ir nebrangaus surasiu. Tačiau nelabai sekėsi, visur kainos nemažos, nes daiktai surinkti patys geriausi, atrodantys kaip nauji. Ką nusipirkau, tai tik keptuvę. Turiu savo virtuvėlėj indukcinę viryklę, galėsiu jau šį tą gamintis. (Beje, labai smagus dalykas indukcinės viryklės, anksčiau nebuvau išbandęs, tai net nusistebėjau, kaip gerai veikia; nėra ką lyginti su kaitrinėm).

Pasisvečiavęs pas Homma dar užsukau pas vieną merginą iš Freecycle, kuri siūlė įvairių indų ir… beveik naują šaldytuvą. Indus paėmiau, o su šaldytuvu irgi kaip nors, mat reikia sugalvoti, kaip jį atsigabenti. Visokios pervežimo kompanijos plėšikauja tiek, kad labiau apsimoka pirkti kokį naują šaldytuvuką, o jį iš parduotuvės paprastai už dyką atveža. Bet yra dar vienas kiek suktesnis ir žymiai pigesnis būdas, kurį, jeigu pavyks, išbandysiu ir čia aprašysiu :)

Diena tuo nesibaigė, nes vakare ėjau į vakarėlį japoniškos šventės 月見 – tsukimi („Mėnulio žiūrėjimas“) proga. Ji švenčiama per pilnatį, esančią arčiausiai rudens lygiadienio, norint paprašyti gero derliaus ir tiesiog pasigrožėti pačiu mėnuliu. Pati idėja panaši į kinų Mėnulio festivalį, tačiau tradicijas japonai turi savitas. Žinoma, jos dabar pakitę, pasibuvimai rengiami kaip kas sugalvoja.

Šventė, į kurią ėjau, organizavo vietinis Lions klubas. Buvo pakviesta studentų ne tik iš ICU, bet ir kitų universitetų. Visai gerai praleidau laiką, susipažinau su keliais žmonėmis, tiesa, vien tik su studentais, o ne pačiais Lions nariais, kurie buvo labiau savo rate, ir… skaniai prisivalgiau, nes ant vaišingumo nebuvo pataupyta :) Nuotraukos telefoninės, tad ir kokybė atitinkama:

Tik pati pradžia, žmonės dar renkasi.

Keptos daržovės.

Suši lėkštė visam stalui.

Čiupau agurkinius.

Kitas valgis - inarizuši (tofu, įdarytas ryžiais).

Sutemus šiek tiek pašaudė ir fejerverkų.

Labai nesusivėlinom, 7 val. jau visi skirstėsi namo. Nors pasisėdėjimas ir smagus, ypač kai yra skanaus nemokamo maisto, bet nelabai supratau, kodėl mes (t.y. studentai) buvom į jį pakviesti. Vis tikėjausi, kad Lions pradės save reklamuoti, pakvies prisijungti prie kokios nors veiklos, susirinks mūsų kontaktinius duomenis ar pan., bet nieko panašaus neįvyko. Galbūt čia tiesiog tokia kasmetinė jų tradicija.