Šis tas už dyką   1 comment

Vakar gavau du dalykus nemokamai: pusę kivio ir dviratį. Kaip čia dabar, tikriausiai galvojat, iš kur tas kivis už dyką? Ogi dalino vienoje parduotuvėje, tereikėjo išdrįsti pasiimti. Tuo tarpu su dviračiu kita istorija, jo man taip lengvai neatidavė.

Štai ir jis. Yra visko, ko reikia: krepšelis priekyje, trys vidiniai bėgiai, galiniai diskiniai stabdžiai, pusiau plonos padangos, nenulipant įjungiama ir išjungiama dinama su lempute... Tik balnelį iškėlus iki maksimumo vis dar būna per žema, bet ką jau.

Gal kažkas jau žino, jog yra toks pasaulinis FreeCycle tinklas, kurio nariai vieni su kitais dalinasi daiktais. Jeigu tau ko nereikia – rašai, kad atiduodi ir norintys  to daikto susitaria kaip jį pasiims. O jeigu ko prireikia, rašai, kad ieškai to ir ano. Galbūt kažkas atsimins, kad turi tokį daiktą nenaudojamą ir jį atiduos. FreeCycle grupelės suskirstytos pagal miestus, jų yra pradedant Sidniu ir baigiant Klaipėda. Jeigu sudomino – prisiregistruokit.

Kaip jau supratot, aš parašiau į Tokijo grupelę, ar kas neturi atiduoti dviračio. Sekančią dieną jau susitariau dėl susitikimo, kad ateisiu, apžiūrėsiu ir, jeigu patiks, pasiimsiu. Nesunkiai suradau dviračio savininkę, jau 8 metus čia anglų kalbą mokinančią amerikietę. Dviratis pasirodė geras ir tapo beveik mano.

Beveik, nes dar reikėjo jį perregistruoti. Japonijoj sistema griežta – kiekvienas dviratis turi gauti lipduką-numeriuką ir būti įtrauktas į policijos duomenų bazę, susiejant jį su konkrečiu savininku. Visas šias registracijas dažniausiai daro dviračių parduotuvės, todėl patraukėm į vieną iš jų. Tik vienas „bet“ – dviratis buvo iš Yokohamos, nors ir netolimo, tačiau skirtingai administracinei teritorijai priklausančio miesto,  o jo registraciją rodantis lapelis kažkur pamestas. Telikęs tik lipdukas ant rėmo. Pirma parduotuvė atsisakė mums padėti, todėl nuėjom į kitą. Tos darbuotojui ši situacija taip pat pasirodė nekasdieninė. Visaip galvojo, ėjo kažkur paskambinti, visko išklausinėjo, kraipė ir krapštė galvą, bet mes nepasidavėm, tad galiausiai po kokio pusvalandžio susitarėm, kad išduos mano vardu naują registraciją, o lipduką užklijuos ant seniau buvusio iš Yokohamos. Nors ir siūlėm jam, kad paskambintų į Yokohamą, padiktuotų numeriuką, sužinotų savininko pavardę, patikrintų, pagal amerikietės dokumentus, kad viskas tvarkoj ir tada padarytų kažkokį perregistravimą, sakė, kad tai neįmanoma. Kažkokia nelanksti sistema… Žodžiu, dabar dviratis Tokijuj mano, o Yokohamoj jau ne :) Bet nieko tokio.

Smagu Tokijuj su dviračiu. Miestas lygus, visur greitai galima nuvažiuoti, daugiau pamatai, pradedi geriau orientuotis, kur kas yra, kur kokia gatvė veda. Bent man tai daug smagesnis transportas už metro ar autobusus. O turint galvoje, kad be 7Lt čia su viešuoju transportu nelabai kur nuvažiuosi, dviratis padeda sutaupyti ir vieną kitą tūkstantį ienų.

Pabaigai tiesiog gatvelė, kurioje dabar gyvenu. Labai ramus gyvenamasis rajonas, bet tuo pačiu ir iki parduotuvių ar stoties reikia paėjėti.

Posted 2011/09/04 by linasd in Japonija

Tagged with

One response to “Šis tas už dyką

Subscribe to comments with RSS.

  1. Atgalinis pranešimas: Savaitgalis « Šen bei ten / Here and there / あちこち / 여기저기

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: