Ir dar savaitgalio pasivaikščiojimų   1 comment

Šeštadienis buvo gan ramus. Aplankiau tik vieną įdomesnę vietą, apie kurią sužinojau bežiūrinėdamas lankstinukus, gautus iš vietinės savivaldybės po prisiregistravimo. Be krūvos informacijos visais gyvenimo klausimais, atradau, kad visai netoliese yra toks dalykas kaip „senų daiktų dirbtuvės“. Jų esmė paprasta, bet įdomi: kai šio rajono gyventojai išmeta geresnius didelius daiktus, savivaldybės mašinos juos atveža į minėtąsias dirbtuves ir norintiems perparduoda už simbolinę kainą. Tarkime, didelė graži spinta kainuoja 30Lt, o lentyna 6Lt. Bet tai dar ne viskas – tame pačiame pastate įkurdintos nedidelės dirbtuvės, kur nemokamai gali pamokinti kaip senus daiktus (daugiausiai baldus, kad ir čia pat nusipirktus) sutaisyti: pašveisti, perdažyti, sutvirtinti, kad neklibėtų ir pan. Tuo pačiu organizuojami ir įvairūs rankdarbių kursai: kaip megzti, kaip pasigaminti pačiam muilą, kaip pasisiūti rūbus. Žodžiu, turintys laiko ir noro gali išmokti naujų dalykų.

Pačiam nei spintų ar kėdžių nereikia, todėl tik apžiūrėjau gan didelę knygų kolekciją, kurią čia suneša atidavimui žmonės, o kiti gali pasiimti, jeigu kuri nors sudomina. Išsirinkau vieną su iš pirmo žvilgsnio lengvesniais japoniškais tekstais. Parašyta dienoraščio stilium, trumpos ese kiekvienai dienai. Reiks turint laiko paskaitinėti.

Beliko ilgojo savaitgalio sekmadienis, per kurį apžiūrėjau ne per toliausiai esančią garsesnę budistinę šventyklą Džindaiji (深大寺, pažodžiui reikštų tikriausiai „gražioji didžioji šventykla“). Įsikūrus ji nedidelės kalvos papėdėj ir apsupta kelių turistinių gatvelių su įvairiais suvenyrais ir makaronų užeigom (mat ta vieta garsėja savitais makaronų valgiais). Pati šventykla žinoma tuo, kad yra viena iš senesnių Tokijuje (įkurta VIII a.) ir turi bene tiek pat seną bronzinę Budos statulą. Keletas nuotraukų:

Link įėjimo.

Vienas iš šventyklos pastatų. Išorė gan kukli, nėra labai daug puošybos.

Bet kitur buvo nors ir nedaug, bet įdomių medžio raižinių su drakonais ir kitokiom būtybėm.

Tipiški vaizdeliai su maldų lentelėm ir rašteliais.

Bet buvo ir nelabai matytų. Tarkime, kas čia toks?

Vyriausiasis šventyklos katinas.

Bent man gražiausias objektas: akmuo su iškaltu tekstu. Rašysena labai neįprasta, pirmą kartą tokią matau.

Tik išėjus pro šventyklos vartus papuoli į gatvę su visokiu maistu, suvenyrais ar šiaip niekučiais.

Garuose virtos bandelės priminė ragautas Korėjoje, bet ten dydis tris kart didesnis, o kaina tris kartus mažesnė :)

Netoli šventyklos yra ir gan didokas botanikos sodas, bet jį palikau kitam kartui. Reiktų išsiruošti kone visai dienai, o ir bilietas apie 20Lt, tad reiktų paskaitinėti, ar vertas jis dėmesio.

Grįždamas pravažiavau pro nenuobodžiai atrodantį namelį:

Posted 2011/09/26 by linasd in Japonija

Tagged with ,

One response to “Ir dar savaitgalio pasivaikščiojimų

Subscribe to comments with RSS.

  1. namas tai super

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: