Savaitgalio pavaikščiojimai

Šis savaitgalis Japonijoje ilgasis, mat penktadienį buvo valstybinė šventė – rudens lygiadienis. Jos metu žmonės traukia į šventyklas, aplanko kapus, palieka prie jų maisto. Tai tarsi grįžtamoji šventė po rugpjūtį būnančios Obon, kada, kaip manoma, dvasios sugrįžta į gyvųjų pasaulį, kai tuo tarpu per rudens lygiadienį gyvieji turi aplankyti mirusius.

Kita lygiadienio prasmė yra ta, kad nuo šios dienos oficialiai prasideda ruduo. Ir tikrai, pastarosiom dienom dingo visi lig tol varginę karščiai, laikosi kone ideali +23 laipsnių šiluma. Metų laikai čia suskirstyti būtent pagal lygiadienius ir saulėgrįžas: nuo vasaros saulėgrįžos iki rudens lygiadienio – vasara, tada iki žiemos saulėgrįžos – ruduo, žiema iki pavasario lygiadienio ir likusį laiką jau pavasaris.

Nors ir ilgas savaitgalis, bet niekur labai toli nebuvau išvykęs. Penktadienį buvau nusiteikęs apmušti kai kuriuos darbus, bet nuo pat ryto dingusi elektra priminė, kad tądien universitete kasmetinis profilaktinis elektros tinklų patikrinimas. Tad teko pamiršti visus nusiteikimus ir sėdus ant dviračio pasimalti po apylinkes. Lig šiol dar nebuvau apvažiavęs vienos pusės, tai apžiūrėjau kas ten yra. Atradau didelį parką ir daugybę stadionų, kurie laisvadienio proga buvo beveik sausakimši, pilni įvairiausio sporto entuziastų: kas kamuolį spardo, kas beisbolą žaidžia, kas ratais bėgioja. Kiek toliau, jau pasukus kitu keliu atgal link universiteto, pravažiavau pro vartus, ant kurių buvo užrašyta „Japonijos valstybinė astronominė observatorija“ ir pagautas smalsumo užsukau į vidų.

Viskas įsikūrę dideliame parke, kur išsimėtę gal 20 pastatų. Vieni gan seni, praėjusio amžiaus pradžios, ir beveik visi paversti į muziejų. O kituose, naujesniuose, įsikūręs Tokijo universiteto astronomijos fakultetas.

Namelis su berods prieš Pirmą PK pagamintu vokišku 20 cm teleskopu.

Pavaikščiot visai smagu, bet labai įdomu nėra. Kone visi muziejiniai pastatai nelabai informatyvūs, kai kurie tarsi sandėliai, kur prikrauta daug senoviškų astronominių prietaisų, be jokių paaiškinimų kas ir kaip. Kad tai nėra didelis traukos centras pasijautė ir iš to, kad be savęs pastebėjau tik du kitus lankytojus.

Kitas namelis, jau su rimtesnius 65 cm teleskopu.

Štai ir jis. Jau nebenaudojamas.

Beje, kone visi senieji prietaisai yra vienu ar kitu metu nupirkti iš Vokietijos. Matomai tuo metu astronomija ten buvo pažengus. Vokiškumo išlikę ir iki šių dienų, nes tualete ant palangės užmačiau tokį dalyką:

Gal buvo pridėta magaryčių su kuriuo nors teleskopu :)

Dar kiek palandžiojęs po kelis kitus pastatus ir atokesnius kampelius nieko įspūdingo nebeaptikau. Tikriausiai nesugrįžčiau į šitą vietą dar kartą, jeigu ne vienas įdomus dalykas: dukart per mėnesį ten rengiami žiūrėjimo į žvaigždes vakarėliai. Nežinau visų detalių, tik radau parašyta, kad pajungia vieną iš veikiančių 50 cm teleskopų ir leidžia visiems pro jį pažiūrėti, o gal dar ir ką įdomaus papasakoja. Šio mėnesio susitikimus pražiopsojau, teks laukti kito mėnesio antro šeštadienio ir nuėjus sudalyvauti.

Paskutinė nuotrauka su parko gyventoju, į kurio tinklą vos pats nepakliuvau:

Labai dažnas voras Japonijoje, daug kur galima pamatyti.

Apie kitus savaitgalio vaikštinėjimus kitam įraše.