Akeome

Štai jau 2012-tieji. Japoniją jie pasiekė 7 val. anksčiau nei Lietuvą, bet buvo sutikti, tikriausiai, daug ramiau. Nesimatė čia nei fejerverkų ar kokio didesnio šurmulio, tik prie šventyklų nusidriekė eilės norinčių paprašyti, kad per ateinančius metus išsipildytų norai. Teko truputį nusivilti, nes dviejose iš jų, į kurias užsukau, nebuvo to didžiojo varpo-gongo, tik didelio įspūdžio nepadarantis metalinis barškutis. Dėl jo tikrai nesiruošiau atstovėti ilgą laukiančiųjų jį paskambinti eilę, todėl tik pasidairiau aplinkui ir prieš pirmą valandą jau buvau grįžęs namo.

Abiejose šventyklose buvo daug ugnies, o vienoje degė gan didelis laužas. Ką jis reiškia neišsiaiškinau, bet šalimais stovėjo palapinė, iš kurios į jį nešdavo ir mesdavo kažką panašaus į senus šventyklos daiktus. Gal čia koks atsinaujinimo ritualas...

Drakono metų hieroglifas - 辰

Laukiančiųjų eilė. Čia jos gal koks ketvirtadalis.

O čia prie kitos šventyklos, kiek mažesnės.

Nauji metai prasidėjo japoniškai audringai – apie pusę trijų iš pradžių vos juntamai, o paskui pakankamai stipriai pradėjo drebėti žemė. Iš lig šiol patirtų tai buvo didžiausias žemės drebėjimas – Tokijuje 4 balų, o gan toli vandenyne buvusiam epicentre net 7. Kad neblogai krestelėjo rodo ir šis Japonijos seismologų piešinukas. Atrodo, kad žalos drebėjimas jokios nepadarė, gyvenimas teka lyg nieko nebuvę.