Tiesiai nuo medžio

Prieš metus pabambėjau, kad netoliese esančiame sode persimonai ant žemės pūva. Šiemet ir vėl tas pats. Vieni dar tik noksta, kiti jau nukritę genda. Kaip ir pernai, ant tvoros tik raštelis „parduodame persimonus“, o pas ką kreiptis – neaišku. Bet… šiandien, važiuojant pro šalį, pavyko pamatyti sode besidarbuojančią moterį. Klausiu, ar galima persimonų nusipirkti, tikėdamasis, kad sakys „pasirinkite ir vežkitės, niekas ir taip jų nevalgo“. Deja, paaiškėjo, kad už dyką neatiduos :-)

Nuėjom per sodą kartu iki netoliese esančio namo, ten pasikvietė sodo šeimininką, šis davė krepšį, sodo žirkles, parodė, nuo kurių medžių galima skintis ir pridūręs, kad kilogramas už 300 ienų (~7,5lt), paliko vieną. Štai tie medžiai (fotoaparato neturėjau su savimi, teko ne itin kaip fotografuojančiu telefonu įamžinti):

Pasiraškiau kokius aštuonis, kad ir būtų apie kilogramas. Paragavimui pakaks, o jeigu labai sužavės, bus galima sugrįžti.

Grįžau atgal pas sodininką, o jis liepė eiti paskambinti į namo duris, kad išeitų jo žmona ir pasakytų, ką toliau daryti. Ši pasvėrė visus persimonus išskyrus vieną, kuris neva minkštas ir neprekinis, bet vėliau vis tiek į maišelį įdėjo (man minkšti patys skaniausi, bet čia patys japonai, kiek pastebėjau, į juos kreivokai žiūri). Dar kažkur subėgiojo ir atnešė magaryčių du kitos rūšies persimonus, kurie neva ypač skanūs :-) Nors ir viso gavosi gal netoli dviejų kilogramų, sumokėjau tik už vieną.

Vyras tuo metu valė ginkmedžio riešutus, nes didesnė sodo dalis būtent jais apsodinta. Viršutinis minkštimas būna patežęs ir turintis gan specifinį kvapą (arba gal labiau „smarvę“). Po juo slepiasi pats riešutėlis, kuriuos pakepina ir išlukštenus valgo. Skonis nelabai koks, kartokas, nebent dar papildomai verdi, kepi. Bet daug suvalgyti ir nereikėtų, nes turi nuodingų medžiagų, su kurių mažais kiekiais organizmas susidoroja, bet didesni gali sugadinti sveikatą. Valgiuose dažniausiai ir tebūna keli branduoliai įdėti.

Riešutų dėžės:

Riešutų valymo mašina, kuri tiesiog maišydama minkštimą sutrina ir šis pro sietelį į lauką iškrenta:

Nuvalytų riešutų šalimais nebuvo, tad nuotrauka iš interneto. Kažkiek primena pistacijas.

Persimonai jau išragauti. Skanūs, bet dar per mažai minkšti, kad būtų visai saldūs ir burnoj tirpstantys. Kitą kartą reikės klausti sodininko, už kiek minkštus parduoda. Gal visgi ims ir pasakys „pasirinkite ir vežkitės, niekas ir taip jų nevalgo“ :-)