Apie bibliotekas   1 comment

Trumpai apie bibliotekas Japonijoje, nes tenka tai vienoje, tai kitoje pabuvoti. Visų pirma, jų čia tikrai daug. Bent Tokijuje labai lengva rasti vieną netoliese. Jos visos atviros, galima užsinorėjus eiti paskaityti laikraščių ar žurnalų. Jeigu norėsis pasiimti knygą ar CD, teks registruotis, bet tai užtrunka kelias minutes. Viskas kaip ir panašu į tai, kas yra Lietuvoje.

ca_k0285

Akitos tarptautinio universiteto bibliotekos vidus. Gyvai nemačiau, bet kiek teko girdėti įspūdžių, viena gražiausių bibliotekų Japonijoje.

Kas skiriasi ir kame Lietuva laimi:

1) Erdvė. Lietuvos bibliotekose jos daugiau, o bent Tokijo viešosiose dažnai trūksta arba ji neišnaudota lankytojų patogumui. Tarkime, nėra stalų, prie kurių galėtum patogiai atsisėsti ir skaityti knygą. Kitur net ir kėdė vos viena kita, kad neužsibūtum ir eitum namo. Tiesa, pasitaiko bibliotekų, padarytų tarsi bendruomenės centrai, kur erdvės kiek daugiau, bet tada būna mažesnė knygų kolekcija.

2) Kompiuteriai ir internetas. Tą galima sutikti labai retai. Atrodo, kad biblioteka ir naujosios technologijos čia nėra tiek susiję dalykai kaip Lietuvoje. Kompiuteris bus nebent koks vienas, kur gali ieškoti bibliotekos kataloge, bet šiaip juo naudotis nepavyks. Bevielis internetas taip pat retas, o jeigu jis yra, nebus vietų, kur galima ateiti su savo laptopu ir pasėdėti. O jeigu vieta viena kita bus, tada nebus šalia elektros lizdo. O jeigu tą surasite, ateis darbuotojas ir pasakys, kad elektros negalima naudoti. Taip jau buvę du kartus man. Paskutinė kartą, kai persikėlus į naują ankštą butą sugalvojau eiti mokytis į vietinę biblioteką. Po to karto teko minties atsisakyti ir pradėti važinėti tris kilometrus iki universiteto.

Kas skiriasi ir kame laimi Japonija:

1) Viešąsias bibliotekas sunku palyginti, bet universitetų jaučiasi, kad Japonijoje turtingesnės ir išgalinčios naujų knygų pripirkti. Lietuvoje su tuo būdavo problemų, o čia jeigu ne saviškiame, tai kur nors netoliese esančiame kitame universitete reikiamą knygą surasi. O jeigu surandi tik tokiam, kuris už kelių šimtų kilometrų, gali parašyti prašymą, kad tą knygą nupirktų (su argumentais, kokia ji tau reikalinga tyrimo tikslais ir pan.) Yra specialus universiteto fondas studentams ir iš keturių kartų, kiek teko kreiptis, trys buvo sėkmingi.

Ko trūsta abiejose pusėse:

1) Skenerių. Niekaip nesuprantu, kodėl vietoje kopijavimo aparato, kuris naudoja popierių, negalima pastatyti skenerio, kuris vaizdus surašytų į USB raktą ar SD kortelę. Ir išteklių susitaupytų, ir patogiau būtų kompiuteryje informaciją susirūšiuoti nei popierius dėlioti. Gal jau Lietuvoje jie atsiranda? Girdėjęs, kad kai kurių Europos šalių universitetuose paplitę, bet bent jau Japonijos bibliotekose nei vieno nemačiau.

Posted 2014/07/20 by linasd in Japonija

Tagged with

One response to “Apie bibliotekas

Subscribe to comments with RSS.

  1. Dėl skanerių. Knygos skanavimas yra autorinio kūrinio skaitmeninimas. Šitoks kūrinio naudojimas yra prastai reglamentuotas. Galbūt dėl to bibliotekos nenori turėti bėdų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: