Kraustomės

Persikraustymo iššūkis įveiktas ir net gi sklandžiau nei tikėjausi. Iš pradžių atrodė, kad teks pavargti su daiktų pervežėjais, nes paieškojus japoniškai išmeta tik visokias užsibranginusias kompanijas. Jos ne šiaip nuveža jūsų daiktus, bet siūlo paslaugų komplektus A, B, C ir pan., pagal tai, kiek žmonių ir iš kokio buto kraustosi. Pigiausi planai prasideda nuo maždaug 25 000 ienų (620lt) ir kyla iki maždaug 70 000 (1750lt). Pagal juos jums tereikės stovėti ir žiūrėti, kaip daiktus supakuoja, sunešioja, suvežioja ir išpakuoja. Ir taip visose apžiūrėtose kompanijose. Labai japoniška – pilna paslauga, už jus padarys profesionalai, nesirūpinkite, atsipalaiduokite.

(paveiksliukas iš http://benriya.i-tsukuba.jp/)

Mums, aišku, to nereikia. Patys norim daiktus peržiūrėti, pagal save susipakuoti, ko nereikia kaimynams išdalinti, dėžes prie namo durų iš antro aukšto susinešioti. Užtenka, kad paimtų nuo gatvės (susikrauti padėtume), pavežtų tris kilometrus (už tiek naujasis butas) ir vėl ant gatvės iškrautų (su mūsų pagalba). Pusvalandis ir darbas atliktas. Koks sprendimas? Na, yra vienas, jau anksčiau išbandytas, bet šįkart nerizikavom ir, paieškoję internete angliškai, radom į užsieniečius orientuotą firmelę. Iki mūsų jiems atvažiuoti per Tokijų galiukas, tad tie pervežimo tris kilometrai didelės įtakos nepadarė, bet už tai, kad mes prie kraustymo patys prisidėsime, nuleido kainą iki 8000 ienų (200lt). Visai neblogai.

Kaip ir sakiau, viskas praėjo sklandžiai ir greitai. Darbuotojas japonas, truputį pakalbėjom, sakė, kad tipiški japonai ir užsieniečiai klientai labai skirtingi. Pirmieji nori kruopštumo, aptarnavimo, atidžiai atlikto darbo, kad viskas būtų gražiai supakuota, daiktai rūpestingai pervežti ir pan., kai tuo tarpu antriesiems reikia lanksčios paslaugos, kad būtų daroma tik tai, kas reikalinga (mūsų atveju – tik pervežamos dėžės, o ne pakuojama ar nešiojama), nėra tiek kreipiama dėmesio į kaip viskas daroma, svarbu, kad darbas galiausiai būtų tinkamai atliktas. Žinoma, pasitaikys ir visokių netipiškų japonų ar vakariečių, bet sprendžiant iš to, ką siūlo japoniškos kraustymosi kompanijos, panašu, kad tiesos tame nemažai.

Dar įdomu, kad kai pasakiau, kad iš Lietuvos, sako „a, žinau žinau“, mat jo žmona labai mėgsta Šiaurės Europos šalis ir kultūrą, tad be Skandinavijos buvus ir Lietuvoje. Jis pats – dar ne :-)

Be persikraustymo reikėjo apskambinti elektros, dujų ir vandentiekio kompanijas, informuoti, kad bus nauji klientai Tikėjausi, kad kaip ir buto atveju, bus kokių nors netikėtumų – tapimo privilegijuotu elektros vartotoju mokestis ar pan., bet viskas pagal dabartinę situaciją atrodo gan aiškiai – ateis kas mėnesį lapelis ir susimokėsi. Dujų kompanija net atsiuntė darbuotoją, kad viską patikrintų ir paaiškintų. Jeigu ką domina, kubas dujų čia kainuoja nuo 129 iki 166 ienų (3,2–4,1lt, priklausomai nuo to, kiek sunaudoji). Apie vandens ir elektros kainas dar nežinau.

Kas beliko, tai internetas. Su juo neaišku kaip padaryti. Dabar prie lango pagauna dviejų kompanijų nemokamus wi-fi (būna čia tokie visam Tokijuj išsimėtę, tik reikia žinoti, kur rasti), bet veikia neprognozuojamai ir lėtai. Kiti tiekėjai nori, kad pasirašytum dvejų metų sutarti, o už jos nutraukimą nustatę nemažas baudas. Dar būna mobilaus ryšio operatoriai, kurie siūlo mobilias WinMax ar 4G stoteles, sukuriančias wi-fi ir gali tada jungtis per kompiuterį ar pan. Bet jos irgi su sutartimis, baudomis, o ir už pačios stotelės aparatėlį plėšia apie 40 000 ienų (1000lt). Kai tik keturiems mėnesiams, nei šis, nei tas. Belieka ieškoti skelbimų, kur kas nors išvyksta iš Japonijos ir siūlo persirašyti jų turimą sutartį. Tada nereikia mokėti už patį aparatą, tik mėnesinį mokestį ir galiausiai baudą, jeigu sutarties laikas ilgesnis už buvimą Japonijoje (nebent randi, kam vėl sutartį perleisti). Porą tokių skelbimų jau radau, bus matyt, kas gausis.

Tiek apie patį kraustymąsi. Kitą kartą – apie tai, kas aplink namus. Kaip anonsas štai šis tanukis (dar gal bus įdomi ir ši nuoroda), kurį kaimynai kitoje gatvės pusėje pasistatę.