Ubudas viso labo kelios gatvelės, kurias galima per porą valandų išvaikščioti, nebent dėmesį patraukia parduotuvės. Greitai perpranti kas kur ir jautiesi tarsi ne dvi dienas, o jau kuris laikas čia gyventum.
Pietinėje Ubudo dalyje pagrindinė atrakcija yra makakų miškas, kuriame pilna… makakų. Jos prie žmonių pripratę, kai kurios elgiasi įžūliai, taikosi ką nugriebti, tad reikia neprarasti budrumo. Nepaisant to, visai smagu ten praleisti kelias valandas bevaikštinėjant ir bandant su jomis susidraugauti.
Tuo tarpu į šiaurę nuo centro verta paėjėti, nes po truputį išretėja namai, prasideda palmėmis apaugę takeliai ir atsiveria vaizdai į ryžių laukus.
Džiūsta kokosai, kuriuos paskui panaudoja kaip malkas.
Idiliškas tas Ubudas. Po Tokijo pasiilgus ramybės ir pavaikščiojimų laukais buvo pats tas. Deja, trys dienos greitai ištirpo ir teko sakyti „iki kito karto“.
Mūsų skrydis buvo labai anksti ryte, todėl švietėsi nakvojimas oro uoste. Suradome, kad viena autobusų kompanija (Perama Tour) gali patogiai nuvežti iš Ubudo tiesiai ten, o norint galima pakeliui dar kažkur išlipti, pasivaikščioti, sulaukti paskutinio dienos autobuso ir oro uostą pasiekti jau sutemus. Kad pasidėtume iksiuką, pasirinkome apžiūrėti Sanur paplūdimį – vieną iš tų, kurie apstatyti viešbučiais. Nieko ten įdomaus neradom, tik pragulėjom ant smėlio porą valandų, parankiojom kriaukleles ir pasimaudėm Indijos vandenyne (arba jo dalyje – Balio jūroje).
Dar pora Balio nuotraukų… Valiutų kursai:
Viskas kaip ir tvarkoj, išskyrus su JAV doleriais. Jeigu neturite didelių kupiūrų ir jos neatrodys gražios, teks pasitenkinti prastesniu kursu. Tuo tarpu Japonijos ienas keitė net įdėmiau neapžiūrėdami.
Tradicinis rūbas sarongas. Javos saloje jis rečiau matomas, bet Balyje labai daug kas nešioja.
senbeiten.wordpress.com 
Parašykite komentarą