Surabaja   Leave a comment

Pakilę Borneo saloje, nusileidome Javos rytuose, Surabajos mieste. Džiungles ir retai apgyvendintas platybes pakeitė javų laukai ir galybė miestelių. Ko daugiau ir tikėtis, kai teritorijoje dvigubai didesnėje nei Lietuva gyvena susispaudę 143 milijonai žmonių. Vien pačioje Surabajoje ir apylinkėse virš 5,5 mln.

_IGP7305

Surabaja, beje, reiškia „ryklio ir krokodilo miestas“ (sura – ryklys, buaya – krokodilas). Panašiai kaip koks Vilkaviškis :-)

Oro uostas įsikūręs kiek tolokai nuo miesto, teko apie pusvalandį pavažiuoti taksi (vienintelis transportas, kainavo pasiderėjus 100 000 rupijų). Pirmiausia užėjome į traukinių stotį nusipirkti bilieto naktiniam traukiniui į Balio salą, o tada jau turėjome nemažai laiko paklaidžioti po patį miestą. Pirmas įspūdis visai nieko: nei per daug chaotiška, nei šiukšlių mėtosi kalnai. Kai kur net labai gražiai sutvarkyta, kaip kad šis parkelis:

_IGP7310

Beeidami priėjome šioje kelionėje draugu tapusio Loving Hut tinklo restoraną. Juose vien tik veganiški valgiai, tarp kurių nemažai vietinių indozenietiškų patiekalų. O ir pigų be galo po japoniškų kainų. Kai Tokijuje be 25 lt apie pavalgymą nelabai tepagalvosi, tai Indonezijoje už tuos pačius 25lt du žmonės suvalgo po du valgius, gauna didelę stiklinę šviežių sulčių ir dar desertą.

_IGP7316

_IGP7317

Papietavę vėl pasigavome taksi, kad nuvežtų į Surabajos senamiestį. Iš priskaitymų internete ten turėjo kursuoti nemokamas turistinis autobusas. Važiuoja jis tris kartus per dieną vis skirtingais maršrutais. Pasirodė, kad užsipildo turistais gan greitai, nes į sekantį netilpom ir rezervavom vietas į jau tos dienos paskutinį, kurio reikėjo porą valandų palaukti.

_IGP7349

Kad jau taip, pavaikštinėjome aplinkinėm gatvelėm. Jos tarsi vargingai atrodo, apšepusiai, su nubyrėjusiais tinkais, bet tuo pačiu ir neliūdnai, spalvotai.

_IGP7326

_IGP7329

_IGP7331

_IGP7332

_IGP7330

Turistinis autobusas nuvežė į kelias istorines vietas: paštą, banką, bažnyčią ir kitus senus olandų statinius. Nemažai olandiškos architektūros namų yra išsibarstę visoje Surabajoje, bet jie po truputį trupa ir yra. Ekskursija niekuo labai neypatinga, beveik nepadariau nuotraukų, bet smagu kai aprodo ir pačiam nereikia nepažįstamam mieste klaidžioti.

Po kelionės autobusu jau pradėjo temti. Iš lėto ėjome atgal link stoties, bet iki jos gal penki kilometrai, nesinori tiek patiems pėdinti. Taksi nuobodoka vėl imti, tad stabdom motorinį tuk-tuką – motorolerį, kurio priekyje prikonstruotas dvivietis vežimėlis (kažkas panašaus į šį). Labai smagi atrakcija, kai sėdi pačiame priekyje, leki gatvėmis ir vinguriuoji tarp mašinų.

_IGP7353

Dar turėjom porą-tris valandas iki traukinio, bet tamsu, jaučiamės nuvargę, tad tiesiog prasėdim stotyje, žiūrėdami kaip čia žmonės gyvena.

_IGP7354

Palyginus su kitais didesniais miestais (Denpasaru, Džakarta), Surabaya paliko geriausią įspūdį. O gal tik mums sekėsi gan sklandžiai viską surasti, apžiūrėti  ir niekur neužstrigti…

 

Posted 2014/05/11 by linasd in Indonezija

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: