Kalimantanas (4): paskutinė diena   Leave a comment

Kaip jau įpratę, trečią rytą keliamės švintant. Kartu su mumis bunda ir viskas aplinkui, bet labiausiai išsiskiria gibonų koncertas. Taip kiekviena jų grupė kasryt tekant saulei praneša apie savo buvimą aplinkiniams.

Papusryčiavę nedelsdami leidžiamės į kelią (tiksliau, į upę). Mat gidas patarė aplenkti kitus klotokus ir plaukti patiems pirmiems, kad pamatytume daugiau gyvūnų.

_IGP7070

_IGP7072

Planas pavyko, nes be tai šen, tai ten sušmėžuojančio kokio nors paukščio, pamatėme ir patį spalvingiausią – tulžį.

_IGP7084

_IGP7089

Paskutinės dienos planas buvo aplankyti dar vieną maitinimo platformą, o po jos jau puškėti atgal į Kumai. Pakeliui nuūžė greita tropinė liūtis, bet nuo jos laiveliai moka gerai apsisaugoti.

_IGP7107

Drėgnesniu nei įprastai mišku priėjom platformą. Scenarijus tas pats – darbuotojai atneša vaisių, o mes laukiam, gal kas iš miško išlįs.

_IGP7138

Ilgai nereikia lūkuriuoti, nes pasirodo didelis orangutangas. Sužinome, kad tai pats pagrindinis šių vietų patinas, kuris atėjo ne tiek iš alkio, kiek užtvirtinti savo lyderystės. Ar iš pagarbos, ar iš baimės, niekas daugiau be jo pasivaišinti ir neatėjo.

_IGP7140

_IGP7142

Galvodami, kad jau atsisveikiname su paskutiniu pamatytu orangutangu, patraukėm atgal į klotoką. Klydom. Paskutiniu panoro būti štai šis pozuotojas, sutiktas pakeliui.

_IGP7173

Buvo smalsus, bet labai arti prie mūsų nepriėjo pabendrauti. Nepaisant to, atsisveikinant, lyg žinodamas, kad jau išvykstam, pamojavo :-)

_IGP7223

Nieko ypatingo tądien daugiau ir nenutiko. Sėkmingai parplaukėme į uostą, dar šiek tiek pavaikščiojom po Kumai, pernakvojom gido namuose ir anksti ryte išskridom į Javos salą. Apie ją, kitą kartą.

_IGP7229

_IGP7239

Gal kyla klausimas, kas tie visoje pakrantėje matomi betoniniai namai su mažais langeliais. O gi kregždžių fermos. Viena jų rūšis suka iš ore kietėjančių seilių lizdus, kurie labai populiarus „delikatesas“ Kinijoje. Kad patenkintų paklausą, verslininkai visoje Pietryčių Azijoje stato tokius pastatus, leidžia per garsiakalbius paukščius viliojančius garsus, o paskui eina nuo sienų nukrapštinėti prisuktų lizdų.

Dar viena likusi nuotrauka, kaip atrodo atsikuriantis plynai iškirstas tropinis miškas:

_IGP7165

Nuotraukoje vaizdas praėjus apie 15-20 metų: daugybė erdvę užėmusių žolių ir vienas kitas jaunas medelis. Jeigu iškirstas plotas nedidelis ir aplinkui apsuptas likusiu mišku, nieko nedarant viskas palengva atsistato per maždaug 100 metų.

Posted 2014/05/10 by linasd in Indonezija

Tagged with ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: