Su naujaisiais 2014-taisiais arba japoniškais 26-taisiais! (mat čia metus ir pagal kiekvieną naują imperatorių skaičiuoja, o dabartinis nuo 1989 m. soste sėdi.)
Sutikau juos tradiciškai ramiai, nes didelių šventimų čia nebūna. Prieš dvylika (o pramiegojus – sekančią dieną) įprasta eiti į šventyklas paprašyti gerų naujųjų, ten pastovėti eilėje mušti gongo, nusipirkti specialiai paruoštų suvenyrų. Šventikai ta proga užkuria laužą, kuriame sudegina per metus prisikaupusius ant virvelių surištus ateities spėjimų lapelius ir kitokius daiktus, kad švariai naujus metus pradėtų. Ir beveik viskas… Jokių fejerverkų, triukšmų ir pan. nebūna.Daugelis tiesiog ramiai leidžia laiką namie ir valgo visokius kiek šventiškesnius valgius. (Jeigu ką domina, čia vienas japoniškas puslapis apie Naujų Metų sutikimą vis apklausas daro ir rezultatus paskelbia.)
Laužo šventykloje padegimas. Fone matyti šviečianti palapinė, kur sudėta visko deginimui.
Susirinkusieji pasišildyti.
Arklio metų hieroglifas.
Eilutė (tiksliau, labai maža jos dalis) iki pagrindinio šventyklos pastato, kur galima įmesti į dėžutę monetą, paskambinti barškučiu ir sukalbėti pirmą metų maldą.
Kitoje šventykloje visiems dalino amazakę – raugintą saldų ryžių gėrimą.
Ir trumpas video apie tai, kad vyksta šventykloje pirmos dienos ryte:
senbeiten.wordpress.com 
Parašykite komentarą