Tarptautiniai žodžiai   Leave a comment

Bandant lyginti anglų ir japonų kalbos mokymosi patirtis, šiuo metu itin išryškėjusi viena priešingybė. Pagrindinė jos priežastis – taip vadinami tarptautiniai žodžiai. Europoje jie kilę iš lotynų ar graikų kalbų, kaip kad „muzika“ iš graikų „mousike“, o „universitetas“ iš lotynų „universitas“. Kadangi tai daugmaž įprastiniai žodžiai, mokantis lietuviškai be didesnių pastangų išmoksti ir juos. Tą patį daro ir vokiečiai, anglai, prancūzai, italai ir t.t. Todėl prireikus išmokti kitą europietišką kalbą, daugiausiai pastangų reikia įdėti iš pradžių, mokantis paprastus, bet visai skirtingai skambančius žodžius (stalas, namas, draugas ir pan.) Tuo tarpu pereinant prie specialybinių, akademinių terminų, perimti panašiai skambančius tarptautinius žodžius būna visai paprasta ir jaučiasi, tarsi lūžis visame kalbos mokymesi – tik pradėjus buvo nelengva, bet paskui netikėtai jau žiūrėk gali ir sudėtingesnėm temom pasikalbėti.

Japonų kalboje, kaip tikriausiai įtariate, taip nebūna. Vietoje graikų ir lotynų čia tarptautine ilgą laiką buvo kinų kalba. Kinijoje vystėsi mokslai, išradimai, visokios filosofinės kryptys, todėl prikurta ir įvairių naujų terminų. Aplinkinės šalys, perimdamos Kinijos žinias, mokėsi ir su jomis ateinančius žodžius. Rezultatas toks, kad ta pati „muzika“ ar „universitetas“ japonų kalboje yra lengvai išmokstami žodžiai jau kalbantiems kiniškai arba korėjietiškai, bet reikalaujantys nemažai pastangų iš europiečių. Tad net ir pakilus į tą lygį, kai gali neblogai susikalbėti kasdienėm temom ir supranti praktiškai visą gramatiką, reikia ir toliau darbuotis prie kiekvienos srities specifinio žodyno.

Keli pavyzdžiai, su kuriais tenka susidurti vaikštant šį semestrą į tarptautinių santykių debatų paskaitą-seminarą ir kurių praktiškai nereikėtų papildomai mokytis anglų kalboje, nes skamba beveik kaip lietuviškai.

  • (debato) tema – rondai (論題)
  • strategija, taktika – senriaku (戦略)
  • argumentacija – ricuron (立論)
  • argumentas – giron (議論)
  • teorija – riron (理論)
  • kritika – kouhyo (講評) arba hihan (批判)
  • liberalizmas – džijūšiugi (自由主義)
  • konstruktyvizmas – kouseišiugi (構成主義)
  • ir t.t.

Prie to prisideda, kad vienus žodžius jau žinau, bet nemoku perskaityti, o kitus galiu suprasti perskaitęs, bet nemoku pasakyti :-)

Posted 2013/12/22 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: