Fukušima   Leave a comment

Vasaros pabaigoje prisiruošėm nuvykti į Fukušimos prefektūrą aplankyti ten gyvenančio pažįstamo. Gyvena jis Aizu-Vakamacu mieste, kuris jau gan tolokai nuo vis dar nesutvarkytos ir radiaciją skleidžiančios atominės elektrinės. Nors pats miestas taip pat buvo užterštas, palyginus su kitais regionais, visai nestipriai – radiacija pastatų viduje artima foninei, o lauke porą ar tris kartus didesnė, nei Lietuvoje arba iki šešių kartų didesnė, nei įprasta Japonijoje. Pagal esamą vyriausybės politiką, tokiais atvejais jokių specialių priemonių nesiimama, gyvenimas teka kaip tekėjęs.

Pats miestas Japonijos mastais nedidelis – apie 125 000 gyventojų. Apsuptas kalvų, miškų, šalia ketvirtas pagal dydį šalies ežeras Inavaširo. Miestietiška dalis niekuo nesužavėjo – jau įprasti namai, mažai žalumos, nėra senamiesčio ar kitokios savo architektūra įdomesnės dalies. Todėl geriau traukti pasižvalgyti į kalvas, miškus, paežeres. Tą ir padarėm, aplankę porą krioklių ir ne tik.

Tik atvykus pasitinka raudonos karvytės Akabeko – tradicinis regiono žaisliukas. Stovi prie stoties, laukia suvenyrų parduotuvėse, nupaišytos ant traukinio vagonų…

_IGP3908

_IGP3668

_IGP3724

_IGP3925

Miesto ir jo pakraščių panorama:

_IGP3685

_IGP3686

_IGP3692

Vakarėjanti gatvė:

_IGP3905

Stabtelėjom nusipirkti maisto į vieną prekybcentrį, o jame padarytas kampelis pasisėdėjimui ir pavalgymui. Viskas, ko gali prireikti: mikrobangų krosnelė, maisto ir gėrimų automatai, kriauklė rankom nusiplauti, šiukšliadėžės, karšto vandens aparatas ir netgi nemokama žalioji arbata :-)

_IGP3740

Minėtasis ežeras:

_IGP3744

Ryžiai auga, ryžiai nukulti.

_IGP3727

_IGP3773

Lygumos atsiremia į kalvas:

_IGP3753

_IGP3755

Kalno nuotraukos padarymui nesėkmingai bandė sutrukdyti štai tokie vartai :-)

_IGP3749

Vienas iš aplankytų krioklių:

_IGP3843

_IGP3866

_IGP3841

Gavau visu kelionės laiku pažaisti su Geigerio skaitikliu. Matavau šen, matavau ten, bet lauke kone visur būdavo daugmaž tokie parodymai (iki Fukušimos avarijos Japonijoje tipiška foninė spinduliuotė būdavo apie 0.05, Lietuvoje siekia apie 0.09):

_IGP3834

Dar viena panorama nuo kalno:

_IGP3793

Buvom užsukę į stiklo dirbtuvę-parduotuvę. Turi du aukštus visokiausių stiklinių įdomybių nuo iki.

_IGP3768

Kai kurios tos įdomybės su netikėtom kainom. Tarkime, prie šios krištolinės vazos buvo padėtas lapelis su užrašu „2 186 000 ienos“. 100 ienų yra apie 2.6lt, tad pasiskaičiuokite patys :-)

_IGP3762

Didelių „oho!“ arba „tai bent!“ iš Aizu-Vakamacu neparsivežiau, todėl ir sakyti „būtinai aplankykite“ negalėčiau. Jeigu turite pažįstamą, kuris gali apvežioti po kalnus ir krioklius, tada visai smagu. Bet jeigu ne, tada nebent kelias aplinkines šventyklas su visuomeniniu transportu pavyktų pasiekti ir apžiūrėti. Ko visgi vertėtų užsukti į šį miestą, tai jo raudonų karvyčių. Su jų palinksėjimas ir atsisveikinu iki kito karto.

Posted 2013/09/09 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: