GLS (7-8)

Septinta diena

Septinta diena buvo viena iš lengvesnių. Rytą paskyrėm DiSC asmenybės testui. Tai gan nesudėtingas testas, susidedantis iš 28 vienodų klausimų – „kuris iš keturių išvardintų būdvardžių geriausiai atitinka tavo asmenybę, o kuris – prasčiausiai“. Tarkime, išvardinta „šnekus, valdingas, logiškas, nuspėjamas“, ir pažymi, kad esi labiausiai „nuspėjamas“, o mažiausiai – „valdingas“, ar pan. Tada padarai visokius skaičiavimus ir gauni savo asmenybės tipą (jų yra penkiolika skirtingų). Išsiaiškinę juos, padiskutavom, ar tikrai tie tipai gerai mus atitinka, kaip kiekvienas iš jų gali save pilniau realizuoti bei kokį vaidmenį atlikti komandoje.

Toliau sekė susiskirstymas į grupes, ruoštis galutiniam projektui, kurį reikės pristatyti kitą penktadienį. Projekto tema – CSR (įmonių socialinė atsakomybė). Kiekviena grupė gavo po skirtinga industrijos šaką, kuriai turi sugalvoti pagrįstą CSR patobulinimą. Per ateinančias dienas šis komandinis darbas pradėjo suvalgyti gan nemažai laiko, nes kiekvieną vakarą sėdim kartu po porą valandų ir stumiam projektą į priekį. Įdomi veikla, nesiskundžiu :-)

Po pietų ėjom į sporto salę patreniruoti kūną ir pailsinti galvą. Buvom paskirti arba į aikido, arba į japoniškų būgnų (wadaiko) treniruotę. Patekau į pirmąją. Iš pradžių tiesiog susipažinom su pačia aikido istorija ir truputį filosofija, o paskui ėjom praktiškai išbandyti kai kurių judesių. Susidarė įspūdis, kad esmė visokie rankų laužimai ir užsukimai, su kuriais gali sėkmingai suraityti priešininką. Čia demonstracinis video:

Pasportavę vakare susitikom su ankstesnių metų tos pačios programos dalyviais. Tiesiog pasibuvom porą valandų prie švediško stalo, laisvai pakalbėjom ir tiek.

Aštunta diena

Ši diena nepaliko labai didelio įspūdžio. Iš ryto porą valandų pakalbėjo tarpkultūrinio bendravimo specialistė Jošiko Higuči. Praplaukė paviršiumi, papasakodama apie gan elementarius dalykus, kaip kad kultūrinius skirtumus, atvirumą su jais susidūrus, ką daryti esant kultūriniam šokui ir pan. Visa tai galima daug išsamiau pastudijuoti, bet nelabai to sulaukiau.

Tuomet sekė Šino Cučija, įkūrusi organizaciją, siekiančią suvesti pradedančiuosius naujų idėjų turinčius verslininkus su didžiaisiais verslo atstovais, kad bendromis jėgomis būtų vykdomi projektai arba kuriamos kompanijos. Atrodo, kad yra labai daug dalykų, ką apie tai galima papasakoti, bet… ir vėl nesulaukiau, nes jokios paskaitos nebuvo. Vietoje to darėm visokius nelabai praktiškus ir su tema susijusius užsiėmimus, kurie nebuvo nei labai gerai struktūrizuoti, nei leidžiantys suprasti kokias nors teorijas, nei skatinantys diskusijas ar vedantys prie netikėtų atradimų.

Po pietų buvo trumpas anglų kalbos užsiėmimas apie pristatymus. Kadangi dauguma tai daro rodydami skaidres, daugiausiai kalbėjo apie tai: kokios turi būti skaidrės, kaip pristatant stovėti, ką daryti ir ko ne, kaip palaikyti ryšį su klausytojais, ir t.t. Paprasta, bet naudinga informacija.

Diena baigėsi su dviem valandom koučingo. Tema – pasitikėjimas. Kodėl pasitikime, kuo pasitikime, kas stiprina pasitikėjimą, kas silpnina, ir pan. Tai pirmą valandą. O antrą – rašymas. Sėdi ir rašai be sustojimo. Tiesiog mintis, kas ateina į galvą. Kažkas panašaus į dienoraštį, bet labiau spontaniška. Jokio užrašų viešinimo ar aptarimo nebuvo, tiesiog individualus eksperimentas su savimi, kur toks rašymas veda, ką jis atskleidžia, kokius jausmus sukelia. Iki šiol buvusių koučingo užsiėmimų šis buvo bene įdomiausias :-)