GLS (5-6)   Leave a comment

Penkta diena

Pirma paskaita, kurią skaitė ICU ekonomikos profesorius Naohiro Jaširo, buvo apie senstančią Japonijos visuomenę, su tuo susijusias problemas ir ne itin aktyvius bei sėkmingus bandymus jas spręsti. Gan gera sudėtingos temos apžvalga. Trumpai net ir negaliu surašyti pagrindinių dalykų. Jeigu domina, pradiniam susipažinimui viskas neblogai išdėstyta angliškoje vikipedijoje.

Antra paskaita kiek reklaminė – atvyko atstovė iš kompanijos, kuri rengia Japonijoje tarptautines vasaros stovyklas jaunimui, o nuo kitų metų atidarys ir tarptautinę mokyklą. Papasakojo apie savo veiklą, tarptautinės mokyklos privalumus, pakvietė susirinkusius firmų darbuotojus palaikyti iniciatyvą ir gal net leisti į mokyklą savo vaikus.

Po pietų sekė praeitą kartą pagirtas Funakavos užsiėmimas. Šis taip pat nenuvylė. Papasakojo apie sprendimų priėmimo procesus, darbą grupėje ir vadovų kompetencijas. Daugiausiai laiko paskyrėme darbui grupėje, žaisdami bent man labai įdomiu pasirodžiusį žaidimą. Jis atrodo taip:

  1. dalyviai susiskirsto į grupes po penkis-šešis;
  2. kiekvienas gauna lapus su dešimt įvairių tiek loginių, tiek bendro išprusimo klausimų, turinčių iki penkių galimų atsakymo variantų (teisingas tik vienas);
  3. kiekvienas savarankiškai atsako į visus klausimus;
  4. tuomet pereinama į grupinį darbą, kurio esmė kartu aptarti kiekvieną klausimą ir rasti visiems grupės nariams priimtiną atsakymą;
  5. visi sėdi ir ieško bendro sutarimo, kas užtrunka apie valandą ar pusantros;
  6. kai randamas sutarimas dėl visų klausimų, atskleidžiami teisingi atsakymai ir už kiekvieną teisingą atsakymą duodama po 10 taškų;
  7. kiekvienas suskaičiuoja savo savarankiškai atsakytų klausimų taškų skaičių;
  8. suskaičiuojamas kiekvieno savarankiškai atsakytų klausimų taškų vidurkis (bendra taškų suma padalinta iš narių skaičiaus; pavadinkime jį V).
  9. grupė suskaičiuoja, kiek taškų surinko atsakydama į klausimus po bendro aptarimo (T).

Galutinis rezultatas būna, tarkime, kad savarankiškai atsakydami į klausimus grupės nariai vidutiniškai teisingai atsakė į šešis klausimus, bet kaip komanda – į aštuonis. Tad skirtumas tarp T ir V yra plius 20. Tai parodo, kad komandinis darbas privedė prie geresnių rezultatų, nei kad darbas individualiai. Kuo didesnis T ir V skirtumas, tuo komanda dirbo efektyviau, darniau, išnaudojo bendradarbiavimo galimybes. Kitoje komandoje gali būti priešingai – V daugiau už T. Tai parodo, kad grupinis darbas ne tik kad nepadėjo, bet ir privedė prie prastesnių rezultatų, nei kad nariai pasiekė savarankiškai. Galbūt kažkas komandoje dominavo ir primetė kitiems savo nuomonę, arba žinantys teisingus atsakymus nemokėjo jų perteikti kitiems, paaiškinti.

Turint laiko, po tokio žaidimo galima daryti aptarimą, kodėl vienos komandos pasirodė geriau, o kitos – prasčiau; išskirti akivaizdžiausias problemas; patikrinti, ar galioja įvairūs teoriniai komandinio darbo principai.

Šešta diena

Rytas prasidėjo kartu su Jošitake Okada, profesoriumi iš Sofijos universiteto. Paskaita apie besikeičiančias pasaulines verslo vertybes, t.y. augantį dėmesį žmogaus teisėms, aplinkosaugai, kompanijų socialinei atsakomybei, etikai. Nors trūksta, kad kažkas griežtai visą laiką sektų, ar šių vertybių laikomasi ir nubaustų prasižengusius, bet pats kalbėjimas apie tai, anot Okados, rodo judėjimą į priekį. Kiek optimistiškas požiūris, bet bendra apžvalga gerai ir įdomiai pateikta.

Toliau sekė Gavin Whitelaw, jau iš anksčiau pažįstamas ICU antropologijos profesorius. Jo specializacija – konbini, t.y. Japonijoje itin populiarios nedidelės kiaurą parą dirbančios parduotuvės, kuriose galima surasti pačius reikalingiausius maisto ir ne tik produktus. Papasakojo apie konbini japoniškus ypatumus, veikimo principus, organizaciją ir t.t. Kaip visada (nes jau ne pirmą kartą jo paskaitą klausiau) įdomiai. Kaip tik šiom dienom vietiniame ICU muziejuje veikia jo surengta konbini paroda, todėl po pietų užėjome visi ir į ten.

Popietinėje dalyje buvo visko po truputį. Anglų kalbos užsėmime tiesiog padiskutavom apie jau buvusias paskaitas, pasidalinom įspūdžiais. Per koučingą kalbėjom apie kitų žmonių daromą įtaką ir ko iš jos galima išmokti. Galiausiai paskutinį užsiėmimą pravedė profesionali teatro mokytoja. Darėm visokiausius abstrakčius judesio pratimus, iš ko turėjom kažko išmokti, bet nežinau, ar pavyko :-)

Posted 2013/07/05 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: