Japoniškai ar lietuviškai?   Leave a comment

楽

Mokantis kalbas norom nenorom dėmesį patraukia žodžiai, kurie panašūs į lietuviškus. Kartais skamba panašiai, bet turi skirtingas reikšmes, o kartais net ir reikšmės sutampa. Aišku, turiu galvoje ne kokius nors „kompiuteris“ ar „televizorius“, kurie tapę beveik globaliais, bet labiau netikėtas kombinacijas.

Japonų kalboje jų taip pat yra, bet ne itin daug. Nors japoniški garsai nėra labai kažkuo išskirtiniai lietuviškai ausiai (skamba tikrai aiškiau nei kinų ar korėjiečių kalba), jų deriniai žymiai labiau apriboti. Tarkime, nėra pavienių priebalsių (išskyrus N), jos visada eina kartu su balse. Taip pat trūksta kai kurių garsų, kaip kad priebalsės L, arba derinių, kaip kad VI. Todėl net ir paprasti lietuviški daiktavardžiai, pavyzdžiui, „stalas“, neturės jokio panašaus žodžio japonų kalboje, nes yra dvi iš eilės einančios priebalses ST, priebalsė L ir dar pavienė priebalsė S. Nepaisant to, pasukus galvą kelis sutapimus galima atsiminti:

  • ima – japoniškai reiškia „dabar“ (今)
  • muši – reiškia „vabalas“ arba apskritai bet koks „vabzdys“ (虫)
  • nori – jūržolė, į kurią įvynioja sušius (海苔)
  • fui – „netikėtas“, „staigus“ (不意)
  • kanda – bene vienintelis žodis, kurio ir reikšmė ta pati, tik japoniškai tai praeities laikas „kando“ (噛んだ)
  • iki – labai daug reikšmių, priklausomai nuo konteksto: „nusiteikimas“ (意気), „madingas“ (粋), „kvapas“ (息), „kryptis“ (行き), …
  • kasa (nuo „kasti“) – „skėtis“ (傘)
  • kiši – „pakrantė“ (岸) arba „riteris“ (騎士)
  • koši – „dėstytojas“ (講師) arba „veršiukas“ (子牛)
  • ir, aišku, kaip gi be vieno iš dažnesnių japoniškų žodžių „šika“, kuris gali reikšti „tik“ (しか), „elnias“ (鹿), „istorikas“ (史家), „stomatologija“ (歯科) arba tam tikra japoniška poema :-)

Kaip galima matyti iš šio trumpo sąrašo, gan daug japoniškų žodžių turi po kelias reikšmes. Kartais tik užsirašo taip pat, o tarimas vos vos truputį skiriasi, bet dažniausiai reikia atsekti iš konteksto, kuri reikšmė teisinga. Tarkime, „kami“ gali reikšti „plaukai“, „dievas“ arba „popierius“, „šiokai“ – „prisistatymas“, „pakėlimas pareigose“ arba „pasiteiravimas“, o „koka“ … pasiruoškite … – „efektas“, „inžinerija“, „moneta“, „nusileidimas“, „aukšta kaina“, „mokyklos himnas“ ir dar bent kokios aštuonios retesnės reikšmės.

Iš kur tie panašūs žodžiai? Dauguma jų pasiskolinti iš Kinijos, kur kalba toninė ir koks nors „koka“ gali būti ištartas aštuoniais skirtingais būdais, o kiekvienas gali turėti ir dvi reikšmes, kurias galima pagauti iš konteksto. Tuo tarpu japonų kalba be tonų ir visos reikšmės tenka tam pačiam žodžiui. Aišku, kiekviena reikšmė turi po savo hieroglifus, todėl skaitant suprasti lengva, todėl paspėlioti tenka tik klausant.

Posted 2013/05/22 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: