Saravakas (1)   4 comments

Sekanti stotelė po Singapūro buvo Kučino miestas Borneo saloje. Joje Malaizija turi dvi valstijas: Saravaką ir Sabahą. Kučinas yra pirmosios sostinė, panašaus dydžio tiek plotu, tiek gyventojais į Vilnių. Visgi pati miesto struktūra ir gyvenimas pasirodė labai skirtingas.

Atvykome į centrinę dalį vakare ir pirmas įspūdis buvo nykokas: parduotuvėlės jau užsidarę, gatvės tamsios, purvinoka, pakampėmis tarakonai laksto, žmonių nedaug. Bet, kaip sako, rytas už vakarą protingesnis ir sekančios dvi dienos parodė, kad Kučinas yra visai jaukus miestas. Tvarkos jame, kaip ir kitur Malaizijoje, nelabai daug, transportas ne itin patogus, bet atvykėliai nesunkiai gali rasti, ką veikti.

Išsidėstęs Kučinas Saravako upės pakrantėse. Arčiau jos – senamiestis, toliau – naujesni rajonai. Atvykus tikriausiai teks daugiausiai laiko ir praleisti paupyje, bet rekomenduočiau pasivaikščioti ir toliau nuo jo.

_IGP8282

_IGP8184

_IGP8301

_IGP8311

Palei upę nusidriekusioje gatvėje pilna suvenyrinių ir ne tik parduotuvėlių, po kurias įdomu palandžioti.

_IGP8279

Kučino simbolis – katė. Mieste yra kačių muziejus (nebuvo laiko nueiti), kačių skulptūros, net kanalizacijos dangčiai su katėmis.

_IGP8304

Gyvenamieji namai:

_IGP8306

_IGP8307

Perėjos retos, gatvę visi kerta kur tik užsinori. Svarbu tik po ratais nepakliūti.

_IGP8300

Vegetariško maisto užeigėlių Kučine nedaug, bet pavyko rasti vieną paprastą kinų restoranėlį su visokiom iš sojos ir kviečių padarytom mėsos imitacijom, bei gan jaukų arabiško maisto kampelį, parduodantį falafelius.

_IGP8289

_IGP8283

Kainos po Japonijos smagios: ta pilnai prikrauta lėkštė, iš kurios prisivalgai be galo sočiai, kainuoja apie 8,5lt, kai tuo tarpu Tokijuje tektų pakloti mažų mažiausiai 30lt. Apskritai Malaizijoje viskas du-tris, o transportas gal net ir keturis kartus pigiau.

Nors pačiam Kučinui apžiūrėti užtektų poros dienų, aplink jį yra nemažai vertų aplankyti vietų, kurioms galima paskirti kad ir savaitę. Mes aplankėme dvi iš jų: Semenggoh laukinės gamtos rezervatą ir Bako nacionalinį parką. Iki jų reikia pavažiuoti apie 20 km už miesto.

Semenggoh rezervatas garsėja savo vykdoma gyvūnų, ypač orangutangų, gelbėjimo programa. Jie čia atvežami sužeisti, likę be namų nukirtus miškus, išgelbėti nuo medžiotojų ir pan. Gyvūnai gyvena laisvi aplink esančiame virš 650 hektarų miške, kartais ateina prie pačių rezervato administracijos pastatų.

_IGP8261

Į Semenggoh išsiruošėme jau kitos dienos anksti ryte, nes 9 val. į miške esančią aikštelę darbuotojai nuneša vaisių, kuriais pasivaišinti ateina orangutangai, voverės ir kitokie gyvūnai, todėl rekomenduojama suspėti tuo metu atvažiuoti. Visur rašo, kad į rezervatą per pusvalandį nuveža autobusas, bet niekas nežino, koks jo tvarkaraštis. Dėl visa ko stotyje buvom jau pusę aštuonių. Ant sienos kabo lapai su autobusų maršrutais, stotelėmis ir išvykimo laiku. Susirandam reikiamą ir paaiškėja, kad jis išvažiavo 7:15, o sekantis tik už trijų valandų. Klausiu kioskelyje sėdinčio stoties darbuotojo, ar nevažiuoja koks kitas bent jau į tą pusę. Dievagojasi, kad nevažiuoja. Pradedam svarstyti, ar neverta imti taksi, bet įdėmiau paskaičius tvarkaraščius pamatom, kad kai kurios stotelės sutampa ir vienas maršrutas važiuoja į panašią pusę. Vėl klausiu kioskelyje, kaip čia yra. A, taip, tas važiuoja, priveža gal 2 km iki Semenggoh. O ar išvažiuoja tuo ir tuo laiku? Taip taip, laukite. O gal dar kokie kiti važiuoja? Ne ne, daugiau nevažiuoja. Laukiam to naujo autobuso, bet jo kaip nėra, taip nėra. Vėl klausiu, kada jis atvažiuos. Sako, kad visgi nevažiuos, nes šiandien nėra vairuotojo, todėl maršrutas panaikinamas. Mes jau keiksnojam visą šitą Kučino autobusų parką ir jų profesionalius darbuotojus, ypač kai perskaitę krūvą maršrutų surandam dar vieną, kurio stotelės sutampa. Ir tas autobusas jau stovi laukdamas keleivių. Tiek ir tiesos visuose tuose tikinimuose, kad nėra į mums reikiamą pusę važiuojančių maršrutų… Kaip bebūtų, jau sėdim autobuse ir pajudame link Semenggoh.

Autobusų stotis ir jos pakraščiai:

_IGP8189

_IGP8207

Autobusas paleido kažkokioj sąnkryžoj. Iki Semenggoh liko apie 2 km. Atsistojam pakelėje ir stabdom mašinas. Netrukus sustoja daug visko matęs mikro autobusiukas ir pametėja mus iki įėjimo. Laikas ne koks, jau beveik pusė dešimtos. Su blėstančia viltim pamatyti orangutangus greitai nueiname per mišką dar kokius pusantro kilometro iki rezervato pastatų,

_IGP8240

o iš ten takeliu iki aikštelės.

_IGP8223

Deja, orangutangai jau tik tolumoj sušmėžuoja ir dingsta džiunglėse, o ant aikštelės likučiais džiaugiasi voverės.

_IGP8222

Tenka nusivylus pavaikštinėti aplink, o paskui pasukti atgal prie išėjimo. Pakeliui pasirodė gražuolis raudongalvis bungaras (Bungarus flaviceps).

_IGP8257

Taip pat pavyko pamatyti kelis driežus, prisiklausyti čirpiančių tropinių cikadų ir tiesiog pabūti tankių džiunglių apsuptyje.

_IGP8260

Būtų galima laukti popietinio vaisių nešimo į mišką, bet jis po kelių valandų, o man reikia skubėti į susitikimą dėl interviu, todėl negaliu likti. Aura visgi galiausiai nusprendė, kad praleis čia visą popietę, kas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo labai vykusi mintis. Kelios nuotraukos iš jos kolekcijos:

IMG_1111

IMG_1142

IMG_1148

IMG_1224

IMG_1235

IMG_1324

IMG_1336

Orangutangams ir apskritai visai laukinei gamtai Saravake nelengva, nes valstijai jau ilgą laiką vadovauja itin korumpuotas senukas, turtus susikrovęs iš Saravako gamtos išteklių prekybos, ypač medienos. Mechanizmas paprastas: visi miškai priklauso valstybei, teisę su jais kažką daryti dalina valstijos miškų priežiūros institucijos. Jeigu kompanija nori išgauti medieną arba mišką paversti į aliejinių palmių plantacijas, turi „patepti“ pareigūnus, ypač galutinį sprendimą priimantį valstijos ministrą. Dalis sandorio vertės turi nubyrėti ministrui ir tuo atveju, jeigu užsienio kompanija nori investuoti į vietinei Saravako kompanijai išduotus miškus. Keliasdešimt metų tokios miškų priežiūros privedė prie to, kad daug miškų plynai iškirsta, beveik visuose išlikusiuose bent kažkiek pabuvoję medkirčiai, tik 4% Saravako teritorijos patenka į saugomas teritorijas, o kai kurios jų, įtariama, paverstos saugomomis miškuose jau iškirtus vertingiausius medžius. Mediena iš Saravako keliauja beveik vien tik į Japoniją, kurios vartotojai apie jos šaltinį nelabai ką težino, o palmių aliejus pasiekia ir Lietuvą.

Aš, palikęs Semenggoh, važiavau atgal į Kučiną. Porą kilometrų pavežė pakeleivinga mašina, keliolika minučių laukimo stotelėje ir autobusas iki tarpmiestinės autobusų stoties.

Laukiu autobuso…

_IGP8264

Važiuoju autobusu…

_IGP8265

Žiūriu pro langą…

_IGP8268

_IGP8271

Nuo tarpmiestinės stoties buvo netoli iki vienos miškų institucijos. Kažkodėl google labai prastai supranta malaizietiškus adresus ir suvedus nieko tikslaus neparodydavo, todėl teko kreiptis į taksistus. Šie aiškino, kad tolokai, nuveš už ~18lt (išsireikalauti naudoti taksometrą itin sudėtinga, kainą reikia iš anksto tartis). Žinant, kaip čia viskas veikia, tokie aiškinimai pasitikėjimo nekėlė, bet kitos išeities nebuvo. Nuojauta pasitvirtino, kai už tą kainą pavežė tik kokius 2 km, kuriuos galėjau laisvai pėsčiom nueiti.

Tai dienai veiklos pakako, bet sekanti vėl prasidėjo anksti ir vėl laukiant autobuso. Šįkart ėjosi sklandžiau, jis atvažiavo beveik laiku. Kryptis – Bako nacionalinis parkas, įsikūręs potvynių ir atoslūgių skalaujamame pusiasalyje, todėl autobusas priveža iki upės kranto, o tada dar dvidešimt minučių valtimi. Sudarėme komandą su Semenggohe sutikta britų-australų pora, nes valtis plukdo po keturis žmonės ir pigiau jos kainą pasidalinti visai grupei, o ne dviese.

_IGP8327

_IGP8329

Atvykus jau prasidėjo atoslūgis. Po pietų teko grįžti iš kitos vietos, nes valtys ten pat nebepriplaukia.

_IGP8330

Rytas pasitaikė lietingas, bet greitai išsigiedrijo ir prasidėjo dar viena saulėta karšta diena.

_IGP8360

_IGP8356

Kol laukėme lietaus pabaigos, susipažinome su čia pat sutiktais gyventojais. Šernai slampinėja aplink centrinį pastatą, nes ten yra kavinukė ir iš jos, matomai, kažkas jiems nubyra.

_IGP8333

_IGP8338

Makakos irgi mėgsta kavinės maistą ir karts nuo karto surengia reidą pavogdamos nuo stalų gardumynus. Australai nusipirko sausainių pakelį, nepagalvodami pasidėjo jį lauke ant stalo ir tuoj pat pritraukė vienos makakos dėmesį. Štai ji su savo lengvu grobiu :-)

_IGP8341

Kita nuo stogo stebi situaciją:

_IGP8365

Bako parkas viena iš geriausių vietų Saravake apžiūrėti laukinę gamtą. Miškai nepaliesti medkirčių, sunkokai prieinami, todėl gyvybės daug ir įvairios. Visą pusiasalį nesunku apvaikščioti įrengtais takais. Turintys daugiau laiko, gali jiems paskirti kelias dienas. Mes teturėjom kelias valandas, todėl pasirinkome vieną iš trumpesnių. Prasideda jis mangrovėse, tada įlendi į džiungles, porą kilometrų eini tankmėje, o tada išlendi į paplūdimį.

_IGP8366

_IGP8368

_IGP8374_IGP8375

_IGP8376

_IGP8377

_IGP8383

_IGP8384

_IGP8405

_IGP8413

_IGP8420

Miške be įvairiausių augalų nelabai ką kito pamatėm. Po lietaus visur šlapia, balos, bet tuo pačiu ir tvanku, karšta. Jeigu ne siauri takeliai, per džiungles nelabai ir prasibrautum, tankmė tokia, kad net truputį pritemę.

Pakrantė rami, smėliu laksto maži krabukai, o prie vandens guli pūstaakiai dumbliašokliai.

_IGP8437

_IGP8445

_IGP8451

Pavaikštinėje pasukome atgal į mišką. Kelias atgal buvo visai kitoks nei į priekį. Kuo kitoks, kitą kartą :-)

_IGP8460

Posted 2013/03/30 by linasd in Malaizija

Tagged with

4 responses to “Saravakas (1)

Subscribe to comments with RSS.

  1. Linai, iš kur žinai, kad ta gyvatė buvo raudongalvis bungaras? :) Įvedus tokį į google, tik tavo tinklaraštį išmeta :D

    • Truputį paimprovizavau su pavadinimu :-) Tiesiog pagal išvaizdą ir gyvenamą vietą radau, kad ta gyvatė tikrai yra Bungarus flaviceps arba angliškai red-headed krait. Lietuviškai šitų gyvačių gentis vadinama bungarais. Kaip iš tikro lietuviškai būtent Bungarus flaviceps rūšis pavadinta, nežinau ir niekur neradau, todėl pagal anglišką red-headed ir parašiau, kad raudongalvis :-)

  2. Ačiū tau, žinok. Ir žodžių naujų išmokstu, ir su mergaitėm pasidomim apie gyvunėlius, pvz., dumbliašoklius, orangutanus :)

    • Smagu :-) Aš irgi keliavau ir mokiausi. Kai ką pirmą kartą pamačiau, apie kitką tik trumpai buvau skaitęs ar paveikslėlį knygoj matęs.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: