Kansai   3 comments

2012-ųjų pabaiga ir 2013-tų pradžia prabėgo šiek tiek į pietus nuo Tokijo, Kansai regione. Šiuo metų laiku beveik visuose universitetuose būna bent savaitės ilgio atostogos, o ir kai kurios kompanijos išleidžia darbuotojus kelias dienas pasiilsėti. Ta proga Japonijos geležinkeliai pardavinėja specialius nuolatinius bilietus, su kuriais patogu nukeliauti ilgesnius atstumus. Pigiausias iš tokių bilietų yra Seishun 18 Kippu (išvertus būtų „Jaunimo 18 bilietas“). Kainuoja tik 11 500 ienų (~350lt) ir su juo galima važinėtis bet kuriais paprastais traukiniais penkias dienas. Prie kainos parašiau „tik“, nes transportas Japonijoje tikrai brangus ir tie 11 500 ienų nesunkiai atsiperka per vieną važinėjimo dieną.

Japan_Kinki_Region_large_trans

Kansai regionas (tas tamsiau žalesnis) yra antra didelė miestietiška Japonijos dalis. Didžiausias centras yra Osaka su beveik 3 mln. gyventojų, tada netoliese išsidėstęs Kiotas, į kitą šoną Kobė, o aplink daugybė mažesnių miestelių. Iš viso Kansajuje gyvena daugiau nei 22 mln. žmonių. Su paprastais traukiniais iš Tokijo galima nuvažiuoti per maždaug 9 valandas. Pirmas iš jų įdomu pasidairyti pro langus, bet paskui pereini prie knygos skaitymo, muzikos klausymo, kol galiausiai prisijungti prie daugumos aplinkinių ir pradedi snausti.

_IGP6157

Važiuojant dauguma vaizdų su namais, tik keliose atkarpose daugiau gamtos. Į priekį buvo ir truputį apsnigtų laukų, bet iki grįžtant sniegas ištirpo ir viskas vėl patapo rudeniškai pilka.

_IGP6170

Pirmas ilgesnis išlipimas buvo Kiote, jau sutemus. Jame jau lankiausi prieš kelis metus, todėl stabtelėjau tik porai valandų ir nieko ypatingo nepamačiau, išskyrus prie stoties žibantį bokštą.

_IGP6172

Galutinė stotelė buvo Takarazukos miestas. Jame pagyventi priėmė per Couchsurfing surasta prefektūros orkestre dirbanti smuikininkė iš Malaizijos. Pripasakojo visokių įdomybių apie orkestro ir muzikantų kasdienybę. Jos butas gana tipiškame daugiaaukštyje, bet neįprastas tuo, kad jame praktikavimuisi specialiai įrengtas į seifą panašus kambarys su garso izoliacija.

_IGP6184

Pati Takarazuka labai kažkuo negali pasigirti. Miestelis ir tiek.

_IGP6198

_IGP6426

_IGP6429

Pavasario ženklai:

_IGP6424

Ir tuo pačiu specialios naujametinės puokštės prie namų ir parduotuvių:

_IGP6433

Vienas iš Takarazukos tvenkinių, kažkodėl aptvertas aukšta tvora, nors pakrantė įrengta tarsi pasiilsėjimui, su suoliukais.

_IGP6185

Nuo jų atsiveriantis vaizdas pasigėrėjimui:

_IGP6186

Ant tvoros pamokantis plakatėlis:

_IGP6187

Netoliese teka mažas upeliukas, bet siauru pakrantės keliuku leidžia važinėti mašinoms, todėl vis tenka jų pasisaugoti.

_IGP6192

Nors Japonijoje centrinės miestų dalys arba turistinės vietos paprastai būna apšlavinėtos, daug kur nuošalesni kampeliai gerokai apšiukšlinti: primėtyta butelių, pakuočių, o kartais į pakrūmę ar paupį ir visas šiukšlių maišas įmestas. Per šią kelionę to gan daug teko prisižiūrėti.

_IGP6193

Pernakvojęs Takarazukoje, pirmą dieną paskyriau Narai – miesteliui, kuris VIII a. buvo viena iš pirmųjų Japonijos sostinių. Nuo tų laikų čia išlikę daug turistus viliojančių senų šventyklų, įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą. Kitas Naros simbolis – nedideli ir visai nebaikštūs elniai, kurių šimtai laisvai vaikšto po visą miestą. Nors ženkluose rašo, kad jie laukiniai, bet prie žmonių pripratę, prašinėja iš turistų ko nors skanaus, o šie neatsilaikę perka iš parduotuvių specialius sausainius.

_IGP6218

_IGP6234

Ženklas, kad reikia neprarasti budrumo. Nors paveikslėliuose elniai nupiešti su ragais, bet nė vieno tokio nepamatysi, nes rudenį juos gaudo ir ragus nupjausto :-/

_IGP6219

_IGP6247

_IGP6256

_IGP6264

_IGP6269

Pagrindinės Naros šventyklos – Todaidži – pastatai:

_IGP6252

_IGP6277

Keli kiti vaizdeliai:

_IGP6297

_IGP6289

_IGP6311

_IGP6317

_IGP6284

Turi Nara ir krikščionišką bažnyčią, kurią, jeigu ne kryžius, būtų sunku atpažinti.

_IGP6327

Pietūs Naroje buvo ne visai japoniški, nes užėjau į savotiško interjero indiško maisto restoranėlį.

_IGP6202

Ir suvalgiau aštroką karį:

_IGP6204

Kita diena buvo suplanuota skirti Osakai, bet visą dieną be sustojimo lijo, todėl ne itin daug ką pamačiau. Tik atvykus įlindau į ilgą parduotuvių alėją su stogu, kurioje buvau toli gražu ne vienintelis, besislepiantis nuo lietaus.

_IGP6363

Netrukus radau ir ramesnę slėptuvę – vegetarišką restoraną. Išbandžiau vėl kažką panašaus į karį ir gražiai atrodantį, bet skoniu nelabai kažkuo ypatinga pyragą-tortą.

_IGP6339

_IGP6346

_IGP6348

_IGP6362

Sutemus lietus nurimo ir pavyko pagauti kelis naktinis vaizdus.

_IGP6384

_IGP6381

_IGP6400

_IGP6419_IGP6391

_IGP6366

Kitą dieną po Osakos atsisveikinau ir su Takarazuka. Sekantis taškas buvo Kobė. Tai penktas pagal dydį Japonijos miestas ir vienas svarbiausių šalies uostų. Kobė liūdnai pagarsėjo po to, kai 1995 metų sausį buvo stipriai sugriauta stipraus žemės drebėjimo. Dabar viskas atstatyta ir jokių to ženklų nelikę.

_IGP6459

_IGP6485

Vienintelis lopinėlis, paliktas žemės drebėjimo atminimui:

_IGP6477

Kobė įdomi savo multikultūriškumu, čia galima rasti vakarietiškos architektūros namų, kinų kvartalą.

_IGP6472

_IGP6457

_IGP6511

_IGP6514

Kobė taip pat turi skandinavišku stiliumi dvelkinatį vegetarišką restoranėlį, bene skaniausiai pavalgydinusį per visą kelionę.

_IGP6455

_IGP6439

_IGP6442

_IGP6451

_IGP6456

Po Kobės apsistojau pas dar vieną couchsurfer’ę – menų studentę iš Kinijos. Gyvena ji pakrantės miestelyje Akašyje, daugiaaukštyje ant kalvos, nuo kurios atsiveria platūs vaizdai. Čia ramiai ir sutikau Naujuosius tryliktuosius.

_IGP6525

_IGP6529

Tas pats dieną:

_IGP6533

Panašiai kaip Takarazuka, Akašis niekuo labai neišsiskiria. Tiesiog daug gatvių su gyvenamaisiais namais.

_IGP6539

_IGP6536

Apkuista trobelė su rinkiminiu plakatu „Atgaivinsime Japoniją“.

_IGP6540

Buvusios pilies sienos ir bokštai:

_IGP6545

_IGP6559

Tuo metu netikėtai ėmė ir pasibaigė fotoaparato baterija, todėl negaliu parodyti likusios dienos pasivaikščiojimo jūros pakrante ir ilgų sausio pirmosios eilių prie šventyklos, nes visi žūtbūt turi ją tądien aplankyti. Belieka paskutinės dienos vaizdai iš paukščio skrydžio, nes pakeliui atgal į Tokiją dar sustojau Osakoje ir pasisupau didžiuliu apžvalgos ratu.

_IGP6582

_IGP6611

_IGP6590

_IGP6602

_IGP6606

Su linkėjimais gražių 2013-ųjų visiems, pasiekusiems šio ilgo įrašo pabaigą :-)

Posted 2013/01/03 by linasd in Japonija

Tagged with

3 responses to “Kansai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Korėjoje be uzsienieciu net nepajausi, jog nauji metai artėja ar apskritai juos šventi. Kaip gi Japonijoje ar yra koks nors paminejimas is japonu puses, ar vis delto ir cia tik uzsienio atstovai labiau pasireiskia ?

    Jevgenijus
  2. Atgalinis pranešimas: Nelabai svetingas Buda |

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: