Susidomėję Lietuva   Leave a comment

Per porą pastarųjų dienų teko susidurti su dviem lietuviškumo apraiškom Tokijuje, o jeigu būčiau pasistengęs, tai galėjau susidurti ir su visom trim. Ta praleistoji buvo Vasedos universitete vykęs Čiūnės Sugiharos klubo renginys, kurio metu norintieji galėjo susipažinti su Lietuva ir paragauti šaltibarščių bei cepelinų. Į jį būtų tekę skubėti po popietinės paskaitos, todėl likau neaplankęs.

Po dviejų dienų kitoje Tokijo vietoje vyko lietuviškų menų parodėlės-parduotuvėlės uždarymas. Ją organizavo dėl Lietuvos šiek tiek galvą pametusi japonė menininkė Saori. Patikę jai Lietuvos žmonės, menai, miestai, todėl jau trečią kartą Tokijuje rengia įvairių lietuviškų daiktelių parodą, mezga ryšius su menininkais. Šįkart buvo drožinių, keramikos, mezginių, lininių Muku rūbų ir netgi didokas palubėje kabantis šiaudinis sodas (kurio, deja, taip ir nenufotografavau).

_IGP5932

_IGP5929

_IGP5928

Uždarymo proga vaišino atėjusius duona, trispalviais traškučiais, barščių sriuba ir kitokiais daugiau ar mažiau su Lietuva susijusiais skanėstais.

_IGP5937

Į renginį užsuko ir ambasados delegacija, turėjau progą paspausti ranką naujajam ambasadoriui Egidijui Meilūnui :)

Galiausiai trečiasis susidūrimas su Lietuva įvyko Tokijo universiteto Užsienio studijų skyriuje. Jis įsikūręs visai netoli nuo mano universiteto, 10 min. kelio su dviračiu. Ten apsilankyti teko, nes buvau pakviestas kaip svečias į lietuvių kalbos pamoką. Anksčiau buvau girdėjęs, kad Tokijo universitete galima pramokti šios „egzotiškos“ kalbos, bet dabar tiksliai sužinojau kur ir kieno dėka. Pasirodo, be Tokijo lietuviškai moko ir Osakos universitete, bet tai daro tas pats asmuo – dėstytoja Sakurai. Ji buvusi kelis kartus Lietuvoje, bet daugiausiai mokėsi čia Japonijoje. Šneka gražiai, net neįprasta, kad kažkas gali būti taip gerai išmokęs. Yra parašiusi ir vadovėlį:

kurio vidus atrodo maždaug taip:

piln_51

Studentų klasėje buvo visai nemažai, bet jie lietuvių kalbą pasirenka daugiausiai kaip papildomą dalyką semestrui ar dviems ir geriau retas teišmoksta. Be kalbos, per pamokas supažindina ir su kultūra, papročiais, geografija. Mano apsilankymo metu pavyzdinis dialogas buvo apie ėjimą į Čiurlionio paveikslų galeriją, todėl parodė jo paveikslų, leido paklausyti muzikos. Man didelių darbų nedavė, reikėjo tik perskaityti sakinius, kad išgirstų gyvą tarimą, atsakyti į klausimus apie Lietuvą ir, aišku, papasakoti šiek tiek apie save. Nežinau, kas kam po visko atrodė neįprasčiau, ar jiems aš – „tikras“ lietuvis, ar man jie – lietuviškai bandantys skaityti japonai :)

Kaip matote, susidomėjimas Lietuva čia neapsiriboja tik referendumu dėl atominės elektrinės.

Posted 2012/12/15 by linasd in Japonija

Tagged with

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: