Į Tokijų po truputį atslenka ruduo. Dienos trumpėja (apie 17 val. jau būna tamsu), orai vėsta (sukasi tarp +10 ir +15). Nors žalumos dar nemažai, ją baigia nustelbti spalvoti lapai. Štai ką galima pamatyti apėjus ratą netoli bendrabučio:
Vakar buvau nukakęs iki Tokijo centrinės dalies. Susitariau susitikti su vienos organizacijos atstovu dėl interviu tyrimui, bet nuvykus paaiškėjo, kad jam iškilo kažkokie skubūs reikalai ir teks viską nukelti kitai dienai. Ta proga neskubėdamas pavaikštinėjau po pakeliui esantį Okubo rajoną, kuris yra bene korėjietiškiausia Tokijo dalis: daug korėjietiško maisto restoranų, parduotuvėlių, keli supermarketai ir net pora krikščioniškų bažnyčių. Einant gatve nesunku tai iš vienos, tai iš kitos pusės išgirsti kažką kalbant korėjietiškai, aplink užrašai su hanguliu, parduotuvėse irgi pasisveikins tiek su japoniškų „irašiaimase“, tiek korėjietišku „ososėjo“. Įdomus kvartalas, o ir netoli centrinės Šindžiuku stoties, galima lengvai jį aplankyti.
Ir dar trys nuotraukos iš tos pačios dienos: su tipine ramesne Tokijo gatvele, persimonais pasipuošusia mašina ir skverelyje užkandžiaujančiais darbininkais.
senbeiten.wordpress.com 
aaa čia gi mano bendrabutis, dešnėj pusėj ir gatvelė iki skausmo pažįstama. なつかしい！！！
:-) Praeidamas atkreipiau dėmesį, kad bendrabutis. Pačiam buvo なつかしい po Wasedos miestelį pavaikštinėti.